Lietuvos paštas, prisijungdamas prie pasaulinės iniciatyvos, kviečia geriau pažinti postcrossing‘o pasaulį, o kartu susipažinti ir su viena aktyviausių atvirlaiškių kolekcionierių Lietuvoje – Aurelija Džiugaite. Žemiau – interviu su šia kolekcioniere. Galbūt perskaičius šią istoriją ne vienam kils noras pažinti pasaulį postcrosser‘io akimis.
– Jeigu paprastais žodžiais, kas yra postcrossing‘as?
– Norėčiau pradėti istorija apie Paulo Magalhães – studentą iš Portugalijos, be galo mėgstantį siųsti laiškus bei atvirlaiškius draugams, šeimai, bendraminčiams ir kiekvienąkart besidžiaugiantį pašto dėžutėje rastais laiškais. Paulo svarstė, kaip galėtų suburti viso pasaulio žmones, padėti jiems vienam kitą pasiekti, pažinti, dalintis savo pomėgiais ir gyvenimais. 2005 m. Paulo sukūrė projektą – internetinį puslapį „Postcrossing“, kurio tikslas – sujungti žmones iš viso pasaulio per atvirlaiškių (angl. postcards) siuntimą-gavimą, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, rasės, įsitikinimų ar šalies, kurioje gyvena.
Norint pradėti atvirlaiškių mainus, pirmiausia reikia užpildyti registracijos formą Postcrossing’o puslapyje. Labai svarbūs žingsniai – įrašyti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo siunčiama visa Postcrossing’o informacija, ir savo namų adresą, kuriuo kiti postcrosser’iai siųs atvirlaiškius. Tapus nariu, galima pridėti savo profilio nuotrauką, parašyti apie save, apibūdinti, kokių temų atvirlaiškius norėtum gauti. Norint išsiųsti atvirlaiškį kitam nariui, reikia spausti „Send a postcard“, ir sistema atsitiktinai parenka kurio nors postcrosser’io adresą, suteikia atvirlaiškiui numerį (angl. Postcard ID), kuris ateina į el. pašto dėžutę, kartu su nuoroda į to postcrosser’io profilį. Tai, kad sistema atsitiktinai parenka bet kurios šalies postcrosser’io adresą man asmeniškai atrodo lyg stebuklas. Juk Postcrossing’ui priklauso beveik 800 000 narių.
Gavus atvirlaiškį, reikia spausti „Register a postcard“: suvesti atvirlaiškio numerį ir, jei nori, parašyti žinutę siuntėjui. Įdomu tai, kad vienu metu galima siųsti ribotą atvirlaiškių kiekį, kuris priklauso nuo to, kiek pats esi išsiuntęs atvirlaiškių. Pavyzdžiui, man šiuo metu leidžiama siųsti 16 atvirlaiškių vienu metu.
Kai kurie postcrosser’iai pradėjo tiesiogiai keistis atvirlaiškiais, nes norėjo vienu metu siųsti daugiau atvirlaiškių ir savo kolekcijoms gauti atvirlaiškius iš įvairesnių šalių. Laikui bėgant, kaip alternatyva Postcrossing’ui, atsirado tiesioginių mainų (angl. direct swap) grupės. Jose nariai rašo, kokių temų atvirlaiškius kolekcionuoja, iš kokių šalių norėtų juos gauti ir, susiradę asmenis, turinčius tinkamų atvirlaiškių, susitaria dėl mainų ir apsikeičia. Tokiu būdu susikūrė du pasauliai: oficialus postcrossing’as, kuriame siunčiami ir gaunami atvirlaiškiai iš Postcrossing puslapyje užsiregistravusių narių, bei neoficialus, kuriame žmonės tiesioginių mainų būdu renka atvirlaiškius. Tam tikru metu ir pati buvau pradėjusi tiesiogiai mainytis atvirlaiškiais, tačiau po kiek laiko grįžau prie oficialaus postcrossing’o veiklos.
– Kaip pati atradote šį hobį? 12 metų jau visai nemažai!
– Apie Postcrossing’ą sužinojau 2007 metais. Tuo metu buvo populiaru su bendraminčiais susirašinėti popieriniais laiškais. Viena susirašinėjimo draugė buvo Postcrossing’o narė ir man papasakojo apie atvirlaiškių mainus. Mane sužavėjo šios veiklos teikiamos galimybės: susipažinti su naujais žmonėmis, pažinti kitas šalis, atvirlaiškiais pristatyti savo šalį, pasakoti apie save, patirti smalsumą, renkant atvirlaiškius kitiems postcrosser’iams, ir jausti džiaugsmą siunčiant bei randant savo pašto dėžutėje gautus atvirlaiškius. Neilgai trukus, 2007-ųjų liepos 27 dieną išsiunčiau pirmąjį savo atvirlaiškį, ir nuo tos dienos vis dar dalyvauju projekte.
Postcrossing’as man asmeniškai yra kelionė po pasaulį. Ji virtuali, bet kartu ir reali, nes laikau ranka užrašytus popierinius atvirlaiškius, matau įvairių šalių vaizdus, postcrosser’ių rašyseną, ant atvirlaiškių klijuotus pašto ženklus. Patiriu džiaugsmą, kai renku ir siunčiu atvirlaiškius kitiems projekto dalyviams bei savo pašto dėžutėje randu gautus atvirlaiškius. Ne veltui Postcrossing’o žodyne yra pasakymas „happy mailbox day“, vartojamas apibūdinti tas dienas, kai pašto dėžutėje radai atvirlaiškių.
2019 m. pradžioje Facebook ir Instagram socialiniuose tinkluose sukūriau savo puslapius, kuriuose dalinuosi dalyvavimo Postcrossing’o projekte patirtimi: siųstų ir gautų atvirlaiškių nuotraukomis ir aprašymais, įvairiomis istorijomis, informacija apie pašto ženklus, Postcrossing’o komandos iniciatyvas ir kt. Taigi, šis projektas man yra ir saviraiškos būdas.
– Kiek atvirlaiškių turite savo kolekcijoje?
– Šiuo metu mano oficialaus Postcrossing’o kolekcijoje – 365 atvirlaiškiai, gauti iš 45 skirtingų šalių, 5 pasaulio žemynų (Azijos, Australijos, Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos). Labai norėčiau sulaukti atvirlaiškio ir iš Afrikos, kas Postcrossing’o pasaulyje yra retas, bet ypatingas įvykis.
Jeigu reikėtų išskirti įspūdingiausių šalių atvirlaiškius, pasirinkčiau gautus iš egzotiškų, toli nuo Lietuvos esančių šalių: Australijos, Brazilijos, Filipinų, Gvadelupės salos, Honkongo, Japonijos, Malaizijos, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Taivano ir Tailando. Ne mažiau įspūdinga buvo gauti atvirlaiškį iš Lietuvoje gyvenančio postcrosser’io. Net neįsivaizdavau, kad Postcrossing’o sistema atsitiktinai gali parinkti mano adresą kuriam nors lietuviui (-ei).
Norint suskaičiuoti, kiek apskritai turiu atvirlaiškių, reikėtų pridėti ir tuos, kuriuos gavau tiesioginių mainų metu, ir artimųjų, draugų dovanotus, ir pačios įsigytus įvairiose krautuvėlėse, knygynuose. Manau, turėtų būti apie 1000 atvirlaiškių. Būtinai suskaičiuosiu visus ir apie tai parašysiu savo puslapiuose.
– Kiek pati esate išsiuntusi atvirlaiškių?
– Oficialaus Postcrossing’o projekte esu išsiuntusi 369 atvirlaiškius, iš kurių 12 dar keliauja. Tarp išsiųstųjų yra ir 2 atvirlaiškiai, kuriuos sistema parinko siųsti lietuviams. Dalį atvirlaiškių esu siuntusi ir tiesioginių mainų metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems kolekcionieriams, tik tikslaus atvirlaiškių skaičiaus negaliu pasakyti. Vis dėlto, pirmenybę teikiu Postcrossing’o mainams, todėl pastaruoju metu tiesiogiai atvirlaiškiais keičiuosi gana retai.
– Pagal kokius kriterijus kolekcionuojate atvirlaiškius?
– Atvirlaiškius kolekcionuoju pagal temas, kurios mane domina: Italija (architektūra, maistas, žinomos vietos, kt.), menas (paveikslai, fotografija, šokiai, gatvės menas, kt.), Formulė 1 (bolidai, lenktynininkas Sebastian Vettel), žemėlapiai, miestų, šalių vaizdai, automobiliai (nauji, senoviniai, originalaus dizaino ir kt.), žiemos peizažai, architektūra, gyvūnai (drugeliai, pandos, pingvinai, pelėdos), senoviniai dalykai (drabužiai, miestų vaizdai, kt.). Na, o patys mėgstamiausi ir prioritetas Nr. 1 – atvirlaiškiai, vaizduojantys mano mylimiausius gyvūnus dramblius (fotografuotus, pieštus ar kt.). Tik nerenku tokių, kuriuose drambliai rodomi neetiškai, ne pagal savo prigimtį, žeminančiai, pavyzdžiui, cirke, nešantys ant nugarų žmones, darantys triukus. Beje, esu gavusi vieną išskirtinį atvirlaiškį, kurį sukūrė pati postcrosser’ė – taip suklijavo detales, kad išėjo 3D dramblys.
– Kiek laiko šiai veiklai skiriate kasdienybėje?
– Kiek laiko per dieną galiu skirti atvirlaiškių pomėgiui, priklauso nuo užimtumo. Peržvelgus savo, kaip postcrosser’ės, įpročius galiu pasakyti, kad šiam pomėgiui skiriu daug laiko. Man labai svarbu išrinkti kitiems postcrosser’iams tokius atvirlaiškius, kurie kuo labiau atitiktų mėgstamas temas. Todėl, gavusi adresą ir nuorodą į profilį, atidžiai skaitau aprašymą, o po to peržiūriu savo turimus atvirlaiškius, rinkdama patį tinkamiausią siųsti. Jeigu neturiu nė vieno, kuris atitiktų postcrosser’io interesus, keliauju į paštą, knygyną, krautuvėlę ar prekybos centrą ieškoti atvirlaiškių. Taip pat užsuku į paštą įsigyti pašto ženklų ir pirmenybinio siuntimo lipdukų. Kai kurios pašto darbuotojos jau žino, kad siunčiu daug atvirlaiškių.
Man taip pat svarbu registruojant gautus atvirlaiškius padėkoti kiekvienam postcrosser’iui, išsakyti, kokius jausmus sukėlė jų siųsti atvirlaiškiai, išrinkti pašto ženklai, atsakyti į klausimus, jeigu jų buvo tose žinutėse. Nemažai laiko skiriu informacijos kėlimui į savo puslapius socialiniuose tinkluose. Kiekvieną atvirlaiškį – tiek siųstą, tiek gautą nufotografuoju, aprašau, kas jame pavaizduota, taip pat dalinuosi ir pašto ženklų nuotraukomis bei aprašymais, prieš tai internete paieškojusi informacijos. Mėgstu atvirlaiškius fotografuoti įvairiuose fonuose, ką galite pastebėti peržiūrėję mano puslapius.
Na, ir neatskiriama mano, kaip postcrosser’ės, gyvenimo dalis yra atvirlaiškių paieškos internetinėse svetainėse ir gyvai, lankantis knygynuose, parduotuvėse, prekybos centruose. Keliaudama Lietuvos ir užsienio miestuose, visada nusiperku atvirlaiškių, kuriuos po to siunčiu kitiems postcrosser’iams.
– Kuris iš jūsų turimų atvirlaiškių jums atrodo ypatingiausias?
– Ypatingi atvirlaiškiai man yra tie, kuriuos gavusi suprantu, kad postcrosser’is (-ė) skaitė mano profilyje esančią informaciją, atsižvelgė į mano pomėgius, kai rinko atvirlaiškį. Pavyzdžiui, perskaitė, kad mano mylimiausi gyvūnai yra drambliai, ir atsiuntė atvirlaiškį su dramblių fotografija, arba pastebėjo mano gimimo datą ir atvirlaiškyje parašė sveikinimą gimtadienio proga.
Na, o pats ypatingiausias yra 2014 m. iš Čekijos atkeliavęs atvirlaiškis su žiemiškais Rýmařov miesto vaizdais. Jį man atsiuntė postcrosser’ė Monika. Nežinau kodėl, bet skaitydama jos žinutę, pajutau smalsumą ir norą daugiau pabendrauti. Registruodama atvirlaiškį, Monikai ne tik padėkojau, bet ir atsakiau į jos klausimus, rašytus atvirlaiškyje, bei pati pasiteiravau apie jos gyvenimą. Bendraujant paaiškėjo, kad Monika, kaip ir aš, mėgsta susirašinėti popieriniais laiškais. Beje, kartais Postcrossing’o nariai tampa susirašinėjimo draugais (angl. pen pals), keliauja vieni pas kitus, susitinka. Mes su Monika viena kitai siuntėme laiškus, atvirlaiškius, daiktus, susijusius su gimtosiomis šalimis (saldumynus, suvenyrus ir kt.).
Ne mažiau ypatingas ir 2015 metų pabaigoje Monikos atsiųstas atvirlaiškis, iš postcrosser’ių susitikimo Prahoje. Labai nustebau gavusi tokį atvirlaiškį, nes nežinojau, kad Postcrossing’o dalyviai organizuoja susitikimus ir sukuria specialius, tiems susitikimams skirtus atvirlaiškius. Tą kartą man kilo idėja Vilniuje surengti postcrosser’ių susitikimą. Oficialiame Postcrossing’o puslapyje susiradau Vilniuje gyvenančių postcrosser’ių sąrašą ir atrinkau savo bendraamžius (25-30 metų), kurių slapyvardžiai prasideda A raide. Į mano kvietimą atsiliepė dalis žmonių, tarp jų – ancoramarina slapyvardžiu pasivadinęs postcrosser’is Viktoras. Netrukus jis mane pakvietė į draugus Facebook’e, ir pradėjome susirašinėti. Sutarėme susitikti ir gyvai apsikeisti atvirlaiškiais: juk daug įdomiau ne siųsti paštu, o susitikti ir pasidaryti mainus gyvai. Susitikome 2016 m. vasario 27-ąją, pasikalbėjome, apsikeitėme atvirlaiškiais, pasivaikščiojome. Netrukus tapome pora, ir nuo to laiko esame kartu. Prisimenu, kai Facebook’e atsitiktinai pamačiau dviejų Postcrossing’o dalyvių vestuvinę nuotrauką ir žinutę, kad juos likimas suvedė būtent per Postcrossing’ą. Tą kartą pamaniau: „Ir aš norėčiau savo meilę sutikti per atvirlaiškių pomėgį!“. Taip ir įvyko, net nesitikint, kad šis noras greitai taps realybe! Esu labai dėkinga likimui už Postcrossing’ą, pažintį ir draugystę su Monika. Na, o Monikai dėkinga už Postcrossing’o susitikimo atvirlaiškį, nes vedama panašios idėjos sutikau savo gyvenimo meilę – Viktorą.
– Ką patartumėte žmogui, kuris norėtų pradėti kolekcionuoti atvirlaiškius?
– Niekada negalvojau, ką galėčiau patarti žmogui, svarstančiam apie atvirlaiškių kolekcionavimą. Jeigu tas žmogus norėtų tapti Postcrossing’o nariu, siūlyčiau pasidomėti šiuo projektu, kad būtų aiškiau, kaip vyksta atvirlaiškių mainų procesas. Jeigu pažįstamų rate yra postcrosser’ių, galima paprašyti pasidalinti savo patirtimi ir atsakyti į rūpimus klausimus. Manau, svarbu pasidomėti informacija apie Postcrossing’ą, kad suprastum, ar tau tinka toks atvirlaiškių mainų ir kolekcionavimo būdas. Kaip minėjau, Postcrossing’o sistema leidžia siųsti ribotą skaičių atvirlaiškių, parenka šalis atsitiktinai, šalys pasikartoja ir dažnai ateina atvirlaiškiai iš tų pačių šalių. Tiems, kurie siekia surinkti kolekciją iš kuo įvairesnių valstybių, manau, tiktų tiesioginiai mainai. Taip pat svarbu įsivertinti, ar turėtum pakankamai laiko atvirlaiškių mainų, kolekcionavimo pomėgiui, kuris, įdedant daugiau pastangų ir siunčiant atvirlaiškius pagal kitų postcrosser’ių interesus, užima nemažai laiko. Na, o svarbiausia, pabandyti mainus per Postcrossing’o sistemą, kad sužinotum ir patirtum, kaip viskas vyksta.
Daugiau apie Aurelijos pomėgį galima sužinoti socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram.
O minint pasaulinę atvirlaiškių dieną belieka viena užduotis – išsiųsti bent vieną atvirlaiškį, kad ir savo artimajam. Atvirlaiškių galima įsigyti bet kuriame pašto skyriuje.
Visa informacija apie pasaulinę atvirlaiškių dieną bei postcrossing’ą – worldposcardday.com.