Baltijos kelias po 35 metų: ar toks tautos vieningumas įmanomas dabar?

Sąjūdžio Seimo taryba 1989-ųjų balandį svarstė, kaip rugpjūtį paminėti tą liūdną dieną, kai prieš pusę amžiaus buvo panaikintas trijų Baltijos šalių valstybingumas. 1988-aisiais ta proga Sąjūdis sukvietė žmones į mitingą Vingio parke, o latviai su estais organizavo mokslines konferencijas. Dabar norėjome surengti demonstraciją, kurioje dalyvautų kuo daugiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių.

Tada kilo Gyvosios sienos – žmonių grandinės, išrikiuotos palei sieną su Rusija, – idėja. Ją apsvarsčiusi Sąjūdžio Seimo taryba sumanymui pritarė. Buvau įsitikinęs, kad pritars ir gegužę susirinksianti Baltijos Asamblėja, todėl norėjau pakviesti ir Lenkiją, taip pat nukentėjusią nuo SSRS ir Vokietijos sandėrio. Nuvykęs į Varšuvą dar prieš Asamblėją, pasiūliau prie tokios grandinės prisijungti ir Solidarność. Tačiau pasikalbėję su vienu iš jos vadovybės narių Januszu Onyszkiewiczium nutarėme, kad būtų per daug pavojinga žmonėms kirsti stropiai saugomą sieną. Net ir po metų, kai Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, vos pabandėme užmegzti glaudesnį ryšį su kaimynais, SSRS dar labiau sustiprino sieną su Lenkija.