Daugumą vyrų šokiruotų, jei žmona nuspręstų tapti vyru, tačiau Grahamui Hopwoodui tai nebuvo siurprizas. Dabar jis laimingas, kad sulaukusi 48 m. jo gyvenimo meilė pagaliau turi tokį kūną, kokio visada troško.
Pernai Catherine tapo vyru, vardu Cathanas. Nors pora daugiau nesimyli, abu pripažįsta, kad dabar jų santuoka tvirtesnė nei per ankstesnius 12 metų.
68 m. Grahamas iš Bradfordo sako: „Viduje Cathanas yra tas pats asmuo, kurį sutikau ir įsimylėjau. Visada žinojau, kad Catherine nėra patenkinta savo kūnu, tad kai ji man prisipažino norinti tapti vyru, manęs tai nenustebino. Norėjau padėti jai, kad ji jaustų didesnę harmoniją su savimi ir taptų laimingesnė.“
„Vienintelis sunkumas šiuo metu – kaip ją vadinti. Nebegaliu sakyti „žmona“, tad dažniausiai sakau „partneris“.
Cathanas sako: „Mano vyras yra puikiausias žmogus pasaulyje ir mes visada palaikėme vienas kitą. Jis labai palaikė mane šiemet, kai man pašalino krūtis ir pakeitė lytį. Žmonės mūsų klausia, ar dabar mes skirsimės, bet mes apie tai nė negalvojame. Jis mano ramstis.“
Cathanas buvo įvaikintas sulaukęs šešių savaičių, jis augo mylinčioje ir šiltoje atmosferoje, tačiau tėvai nesuprato, kodėl mergaitė jaučiasi tarsi ne savame kūne.
Dabar Cathanas trykšta entuziazmu ir spinduliuoja pasitikėjimą savimi, gyvai pasakoja apie savo gyvačių ir vorų kolekciją.
Mokykloje Catherine buvo ujama ir pašiepiama.
„Kokių septynerių supratau, kad man neįdomu žaisti lėlėmis su mergaitėmis. Norėdavau su berniukais žaisti karą ir futbolą“, – pasakoja Cathanas.
„Dar blogiau tai, kad mano lyties organai nebuvo kaip kitų mergaičių. Šiais laikais man būtų diagnozuotas tarplytiškumas, bet tais laikais ši tema buvo tabu. Mokykloje persirengimo kambariai buvo atviri, turėjome bendrą dušą, tad kitos mergaitės mane pamačiusios be drabužių vadino išsigimėle. Mane erzindavo, pravardžiuodavo, mušdavo, iš manęs tyčiodavosi. Buvau labai vieniša ir nelaiminga.“
Sulaukusi dvidešimt kelerių, Catherine savaitgaliais vartodavo narkotikus, kad bent kažkaip užgniaužtų emocijas, kurias sukeldavo jai buvimo ne savo kūne jausmas – toks sutrikimas dabar vadinamas lyties disforija.
„Jaunystėje buvau užmezgusi kelis santykius, tačiau nė vieni jų nebuvo laimingi, – sako Cathanas. – Manęs nedomino seksas.“
„Man visada labai skaudėdavo, ir tiesiog nesijausdavau teisingai, gulėdama po kažkuo. Kad sutikčiau pasimylėti, man reikėdavo prisigerti arba apsisvaiginti kvaišalais, bet ir tada tuo tikrai nesimėgavau.“
Grahamas ir Catherine susipažino darbe – jie abu dirbo autobusų vairuotojais, abu buvo užmezgę nelaimingus santykius.
Grahamui tai buvo antroji santuoka. Pirmoji jo santuoka truko 13 metų, jis turėjo tris sūnus, su kuriais po skyrybų negalėjo matytis.
„Iš pat pradžių pajutome, kad galime kalbėti atvirai“, – sako jis.
„Catherine visiškai skyrėsi nuo žmonių, kuriuos pažinojau iki šiol. Šilta, rūpestinga, palaikanti, mylinti. Pradėję gyventi kartu supratome, kad tinkame vienas kitam.“
„Dar santykių pradžioje ji prisipažino, kad jai nepatinka jos krūtys ir ji nejaukiai jaučiasi būdama moterimi. Manęs tai neišgąsdino. Pirmą kartą gyvenime man patiko tiesiog kažką apkabinti, glaustis. Tarp mūsų buvo tikras švelnumas. Aš įsimylėjau.“
Po šešių mėnesių Grahamas pasipiršo, ir 2002 m. gegužės 9 d. pora susituokė.
„Mano tėvai atvyko į vestuves, bet nemanau, kad jie džiaugėsi tuo, kad aš išteku už dvidešimčia metų vyresnio vyro, – prisipažįsta Cathanas. – Manau, giliai viduje jie pyko, kad nepadovanojau jiems anūkų. Bet aš iš pat pradžių Grahamui aiškiai leidau suprasti, kad nenoriu vaikų.“
Per kitus dešimt metų Grahamo sveikata ėmė smarkiai šlyti, ir prieš septynerius metus jam buvo diagnozuota Parkinsono liga, kuri jį paveikė fiziškai, bet ne psichiškai.
Jie abu nedirba, Catherine ėmė pati juo rūpintis. Ir vis labiau jautėsi nesava dėl savo kūno.
„Nekenčiau savo krūtų, – dabar aiškina Cathanas. – Man jos atrodė tartum šlykštūs objektai ant kūno. Pjaustydavau jas skustuvu, nes man jos buvo atgrasios.“
Pernai ji atsitiktinai susipažino ir pasikalbėjo su vyru, kuris anksčiau buvo moteris.
„Iki to pokalbio aš visiškai nežinojau, su kuo turėčiau pasikalbėti, ar į ką kreiptis dėl savo pojūčių, – sako Cathanas. – Jis papasakojo, kad laukia krūtų šalinimo operacijos, ir kad vartoja testosteroną. Tai išgirdusi supratau, kad man tai vienintelė išeitis.“
Tačiau krūtų šalinimo operacijos Britanijoje būtų tekę laukti bent dvejus metus, o Catherine nebegalėjo tiek laukti. Ji oficialiai pasikeitė vardą, tapo Cathanu ir ėmė rengtis kaip vyras.
Praėjusių metų sausio mėnesį ji išvyko į Lenkiją, kur operacija kainavo 3 tūkst. svarų (kiek daugiau nei 4 tūkst. EUR), ir galutinai atsikratė nekenčiamų krūtų.
„Labai nervinausi, – sako jis. – Juk visi esame girdėję siaubo istorijų apie nekokybiškas užsienyje atliktas operacijas, bet buvau priėjusi ribą, kai jau taip nebetvėriau, kad ko gero būčiau nusipjovusi jas pati.“
Visą šį laiką Grahamas ją palaikė. „Catherine visada slėpdavo savo krūtis, tad tai nebuvo man jokia netektis, – sako jis gūžteldamas pečiais. – Man svarbiausia, kad jis būtų laimingas.“
„Žinojau, kad jam nepatinka jo kūnas. O kai Cathanas nusprendžia kažką padaryti, jis tai padaro.“
Atsigavęs po keturias valandas trukusios operacijos Cathanas jau buvo visiškai kitas žmogus.
„Man taip palengvėjo, – sako jis. – Pirmą kartą gyvenime pajutau, kad galiu būti savimi.“
„Pasijutau išsilaisvinęs. Galiausiai pasakėme savo draugams ir dauguma šią žinią priėmė palankiai. Tik kai kuriems tai nepatiko. Liūdna, bet jie nebėra mūsų draugai.“
Sunkiausia buvo pranešti Cathano tėvams. „Jiems abiems daugiau nei 70 metų, ir tokia žinia jiems buvo per sunki, – sako jis. – Visą gyvenimą turėjau skustis rankas, kojas ir net veidą, nes man smarkiai žėlė plaukai. Pirmą kartą juos atsiauginau – buvau su ūsais ir barzdele, ir mano tėvai pasibaisėjo.“
Jis prisipažįsta: „Buvo sunku. Jie man pasakė, kad aš sudaužiau jiems širdis, ir mane tai žlugdo. Bet vis vien privalau gyventi savo gyvenimą.“
„Vos tik pradedu su jais apie tai kalbėtis, jie stengiasi nukreipti temą. Aš vis dar juos myliu, bet žinau, kad juos nuvyliau.“
Dabar pora kartu vaikšto į sporto salę, Cathanas kilnoja sunkumus, kad figūra taptų vyriškesnė.
„Dabar daug geriau sutariu su žmonėmis, – sako jis. – Nebesu toks nervingas ir žinau, kad atrodau geriau kaip vyras, nei kaip moteris.“
„Man patinka rengtis vyrų persirengimo kambaryje ir būti priimtam kaip vyrui. Netgi sulaukiu moterų dėmesio. Bet jos manęs nedomina.“
„Nebejaučiu seksualinio potraukio, ir tai vienintelis dalykas, dėl kurio jaučiu kaltę. Man skaudu, kad Grahamui tenka atsisakyti intymių santykių, bet tai vienintelis dalykas, ko jam negaliu duoti.“
„Dabar mes neturime intymių santykių. Jis norėtų, bet aš visai nebejaučiu potraukio, ir visiškai nebesidomiu jokia lytimi.“
Cathanas pasakė Grahamui, kad gali parsivesti į namus moterį seksui, bet tik su sąlyga, kad jie naudos apsaugą. Bet tuo pačiu jį gąsdina mintis jį prarasti.
„Nėra taip, kad nuolat apie tai galvočiau, – sako jis. – Ko gero ši baimė mano pasąmonėje.“
Kol kas Grahamas sako, kad jį tenkina vien platoniški santykiai.
„Mes vis dar miegame kartu, apsikabiname ir glaudžiamės, – sako jis. Bet ne daugiau. Žinau, kad iš šono tai gali gluminti, bet mūsų santuoka tvirtesnė nei bet kada anksčiau.“
„Cathanas kasdien mane prajuokina, jis yra ištikimiausias, labiausiai mylintis žmogus iš visų, kuriuos pažįstu. Mes artimesni nei kada anksčiau, ir man labai gera matyti, kad jis dabar laimingas.“
Cathanas priduria: „Birželį pradėjau hormonų terapiją ir jaučiu, kad nuotykiai tik prasideda.“
„Tikiuosi, mūsų istorija gali įkvėpti kitus žmones, kurie atsidūrė panašioje aklavietėje, ir padėti jiems suprasti, kad keistis niekada ne per vėlu.“
„O visų geriausia yra tai, kad įmanoma ryžtis tokiems pokyčiams neprarandant žmonių, kuriuos labiausiai myli.“
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!