Černobylio tragedija galėjo būti kur kas didesnio masto, jei ne šių trijų vyrų pasiaukojantis žygdarbis

Černobylio atominės elektrinės avarija 1986 m. yra viena didžiausių katastrofų žmonijos istorijoje. Tačiau ne visi žino, kad šis įvykis galėjo būti daug tragiškesnis ir didesnio masto, jei nebūtų buvę užkirstas kelias antrajam, didesniam sprogimui. O tai padarė trys vyrai, savanoriškai įžengę į patį branduolinės „apokalipsės“ epicentrą, kad užtvindytuose koridoriuose po reaktoriumi surastų ir užsuktų vandens tiekimo sklendę.

Tragedija galėjo būti daug didesnio masto

Dešimtąją Černobylio katastrofos dieną, kai jau buvo imtasi pirmųjų priemonių gaisrui sustabdyti ir užgesinti pagrindiniai gaisrai, paaiškėjo nauja grėsmė, kuri buvo laikoma potencialiai pavojingesne.

Pirmasis sprogimas pažeidė elektrinės vandens aušinimo sistemą, todėl po tirpstančia reaktoriaus aktyviąja zona susidarė didelis laužas. Jei branduolinė šerdis būtų pasiekusi šį vandenį, neišvengiamai būtų įvykęs penkių megatonų galios garų sprogimas. Ekspertų skaičiavimais, to būtų pakakę, kad dėl išsiskyrusių garų būtų užteršta atmosfera ir didžioji Europos dalis taptų negyvenama.

Kad taip neatsitiktų, reikėjo nedelsiant nutraukti vandens tiekimą iš aušinimo sistemos ir išleisti po reaktoriumi susikaupusį vandenį. Tai buvo galima padaryti tik rankiniu būdu, uždarant vandens tiekimo vožtuvą po aktyviąja zona esančioje kameroje ir atidarant vožtuvus tunelyje, esančiame trijų metrų gylyje po elektrine.