Tragedija galėjo būti daug didesnio masto
Dešimtąją Černobylio katastrofos dieną, kai jau buvo imtasi pirmųjų priemonių gaisrui sustabdyti ir užgesinti pagrindiniai gaisrai, paaiškėjo nauja grėsmė, kuri buvo laikoma potencialiai pavojingesne.
Pirmasis sprogimas pažeidė elektrinės vandens aušinimo sistemą, todėl po tirpstančia reaktoriaus aktyviąja zona susidarė didelis laužas. Jei branduolinė šerdis būtų pasiekusi šį vandenį, neišvengiamai būtų įvykęs penkių megatonų galios garų sprogimas. Ekspertų skaičiavimais, to būtų pakakę, kad dėl išsiskyrusių garų būtų užteršta atmosfera ir didžioji Europos dalis taptų negyvenama.
Kad taip neatsitiktų, reikėjo nedelsiant nutraukti vandens tiekimą iš aušinimo sistemos ir išleisti po reaktoriumi susikaupusį vandenį. Tai buvo galima padaryti tik rankiniu būdu, uždarant vandens tiekimo vožtuvą po aktyviąja zona esančioje kameroje ir atidarant vožtuvus tunelyje, esančiame trijų metrų gylyje po elektrine.