- Kuo šiandien gyvenate? Galbūt su kokiu nors šokių projektu ruošiatės grįžti į televiziją?
- Na, pastaruosius šešiolika metų gyvenu tuo pačiu – mokau šokti. Jau aštuonerius metus - savo įkurtoje studijoje. Jei vėl pasirodys koks įdomus projektas, skirtas labiau išlavėjusiai visuomenės daliai, mielai jame sudalyvaučiau. Tačiau matant televizijos tendencijas, kai svarbiausia reitingai, gali būti, jog gerų ir nebūtinai su šokiais susijusių projektų iš viso nebus.
- Šokiai jūsų gyvenime - daugelį metų. Tačiau ir pats tikriausiai girdėjote frazę: „Lietuvoje vien iš šokio neišgyvensi“...
- Taip gali kalbėti tik tinginys. Reikia tik norėti dirbti, o pinigai ateis. Be abejonės, bene vienas svarbiausių faktorių – mylėti savo darbą. Tada tai tampa gyvenimo būdu. Žinoma, reikia ir šiek tiek sėkmės. Teko girdėti daugybę kartų: „O ką aš gausiu?“ Kodėl iš viso toks klausimas kyla? Gal reiktų pirma savęs paklausti: „Ką galiu duoti?“ Daugybė žmonių tiesiog pasirinko lengvesnį kelią – spruko iš Lietuvos. Nesakau, nebuvo lengva ir man, neretai kirbėdavo mintis lėkti ten, kur labiau gerbtų, vertintų. Bet tada kokio bieso mes kovojome dėl Lietuvos? Aš myliu savo kraštą, myliu savo darbą, žmones, nors jie mane begalę kartų yra apgavę.
Tvirtai žinau, kad tik nuo manęs paties priklauso, koks bus mano gyvenimas ir uždarbis.
- Artėja jūsų antrąkart organizuojamas gatvės šokių renginys. Kuo nustebinsite žiūrovus?
- Žiūrovai šiemet galės atvykti į vakarinę dalį, kurioje dalyvaus „visa grietinėlė“ – geriausi iš geriausių atrankų, kurios vyks visą dieną, dalyviai. Bus šokių kovų finalai, pirmą kartą Lietuvoje vaikų iki dvylikos metų komandinės kovos, teisėjų ir komandiniai šou pasirodymai ir, žinoma, didysis finalas. Dalyviams šokti teks pagal visiškai kitokią nei įprasta gatvės šokiams, muziką – Pop, Disco, Rock, klasiką... Praėjusiais metais visiems, tiek dalyviams, tiek teisėjams, tiek žiūrovams būtent ši rungtis tiesiog ,,nunešė stogus“.
Didžiausia renginio žvaigždė, atvykstanti ir šiemet, Kevin Paradox iš Olandijos, savo paskyroje socialiniame tinkle po renginio minėjo, jog tai vienas geriausių renginių, kuriame jam teko būti. Tokio renginio reikia, kad pagaliau visuomenė pamatytų, jog gatvė ir gatvės šokiai yra du skirtingi dalykai.
- Kai prieš ketverius metus davėte interviu, pasakojote, kad traumų nepavyksta išvengti ir jų esate turėjęs ne vieną. Net iš sportinės gimnastikos rinktinės teko pasitraukti. Šiandien jaučiate jų pasekmes?
- Nuolat. Turiu bėdų dėl stuburo, net nevardinsiu... Vis sunkiau keltis rytais, bet vedu šunį pasivaikščioti, prasimankštinu, iš karto lengviau pasidaro. Tenka ilgiau apšilinėti prieš treniruotes. Sportas padarė savo, bet nesigailiu. Kita vertus, tai tik dar labiau užgrūdino. Išmokau gyventi, kai skauda. Yra žmonių, kuriems dešimt kartų blogiau nei man, o jie vis dar šypsosi ir džiaugiasi kiekviena nauja diena.
- Kaip apskritai rūpinatės sveikata? Esate natūralistas ar tradicinės medicinos šalininkas?
- Kad nelabai rūpinuosi. Nėra laiko (juokiasi). Į gydytojus kreipiuosi tik tada, kai visai bėda prispiria. Ir šiaip keista su ta medicina – kas yra natūralu, o kas tradicija? Kinų medicina siekia daugiau nei du tūkstančius metų, bet ją kažkodėl vadina netradicine, o naujųjų laikų vos keletą šimtmečių. Tai kuri realiai yra tradicinė? Pasaulis progresuoja ir su amžiumi supranti, kad daugelio ligų be rimto chirurginio įsikišimo ar naujų vaistų neįveiksi. Tad esu tiesiog paprastas bičas, kuris žiūri „pagal situaciją“. Manau, kad jei kas nutiks, būsiu kaltas pats. Ir neslėpsiu – norėčiau turėti savo kloną. O čia be naujųjų laikų ,,tradicinės“ medicinos turbūt neišeis (juokiasi).
- Jei sveikata pasirūpinti nėra kada, galbūt bent mitybai „prižvelgti“ laiko atsiranda?
- Valgau vis daugiau daržovių, rytais plaku vaisių kokteilius, rečiau renkuosi mėsą. Visiškai jos atsisakyti neplanuoju – likęs maistas taptų nuobodus. O man patinka ne tik skaniai, bet ir gražiai pavalgyti. Vis dėlto esu šokėjas, estetas, kitaip sakant (juokiasi). Ir alkoholis vis rečiau atsiranda ant stalo. Stengiuosi vengti riebių patiekalų.
- Esat vienas šou pasaulio atstovų, kurie atrodo kur kas jaunesni nei suskaičiuotum pagal gimimo metus. Kur to paslaptis?
- Kad nežinau, gal genai... Kartais mąstau, kad tai dėl darbo – nuolat aplink sukasi vaikai, paaugliai, visi gerokai jaunesni, tad ir pačiam neišeina senti. Be to, prieš daugelį metų pasakiau sau, jog nenoriu būti kaip visi tie susireikšminę, solidaus amžiaus atstovai: kai ko nors negali, kas nors nedera ar nepadoru. Man patinka būti jaunatviškam, rengtis jaunatviškai, elgtis jaunatviškai. Taip, daugelis į mane dažnai rimtai nežiūri, bet man ir nelabai rūpi.
Jaučiuosi laimingesnis už daugybę žmonių, nes galiu drąsiai šypsotis, pasveikinti nepažįstamąjį ar nepažįstamąją su Kalėdomis ar kokia kita švente, atsisėsti ant grindinio viduryje miesto. Nebijau, ką kas nors pasakys ar kaip atrodysiu. Jaučiuosi gerai, esu laimingas, turiu mylimą darbą, mylimą merginą, nuostabius draugus, gerą šunį. Ko daugiau vyrui reikia?