Savo mokymuose visuomet pabrėžiantis atsakomybės, gėrio ir sveikatos svarbą, šventikas pripažįsta, jog tradicinė medicina gali būti pranašesnė už Tibeto, tačiau joje stinga užuojautos žmogui.
Medicinoje trūksta užuojautos
Beveik aštuoniasdešimties sulaukęs Dalai Lama sako, jog gera jo savijauta – Tibeto medicinos nuopelnas. Pasak dvasininko, jis visuomet taiko šį „gydymo“ būdą, todėl gali patinkinti, jog jis yra veiksmingas. Tačiau šventikas pripažįsta, kad Tibeto medicina visų pirma nukreipta į ligų prevenciją, profilaktiką. Šios medicinos šalininkai įsitikinę, jog „daugelio ligų priežastys glūdi mūsų elgesyje, mityboje ir gyvenimo būde“. Tuo tarpu jis siūlo sveiką ir harmoningą gyvenimą pusiausvyroje su supančiu pasauliu, o taip pat intelektualinę bei dvasinę raidą, nes esą būtent šie dalykai užtikrina gerą savijautą bei sveikatą.
Tačiau pats Dalai Lama, kuris prieš kelerius metus dėl skrandžio ligų nemažai laiko praleido ligoninėse, tradicinės – Vakarų šalių medicinos - paslaugų nepeikia ir sako, jog šis gydymo būdas yra pranašesnis už tibetiečių tuo atveju, kai būtina staigi pagalba.
„Tibeto medicina padeda, tačiau kai susirgusiam pagalbą reikia suteikti skubiai, ji gali nepasiteisinti dėl lėto veikimo. Tokiu atveju pranašesnis gali būti tradicinis gydymas ligoninėse“, - kartą aiškino dvasininkas.
Visgi Tibeto lyderis įžvelgia Vakarų šalių sveikatos sistemose vieną esminį trūkumą – čia, anot jo, į žmogų žiūrima abejingai, be užuojautos, mechaniškai suteikiant medicinos paslaugas: „Žmonės, kurie dirba sveikatos srityje, neretai gydo pacientus be jokios užuojautos, vengia bent kokių žmogiškųjų jausmų rodymo. Pats kartais kreipiuosi į gydytojus, todėl esu matęs tai savo akimis. O juk pacientų emocinė būsena yra labai svarbi. Jei žmogus laimingas, šypsosi, gali daug greičiau pasveikti. Būtent todėl siūlyčiau gydymo įstaigose dirbantiems parodyti daugiau žmogiškumo.“
Sveikata - laimės šaltinis
Po poros savaičių į Lietuvą atvyksiantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama šį kartą skaitys viešą paskaitą apie atsakomybės svarbą šių dienų pasaulyje. Atsakomybė už savo veiksmus kaip ir gėris ar laimės siekimas yra vieni pagrindinių dvasininko mokymo aspektų. Šventikas įsitikinęs, jog žmogaus gyvenime svarbiausia yra siekti laimės. Tačiau žmogaus laimė yra stipriai susieta su jo sveikata. Dalai Lama yra sakęs, kad „mūsų laimę sudaro trys dalykai: stipri sveikata, materialinė gerovė ir nuoširdūs draugai“.
Gerą žmogaus fizinę ir psichinę būklę siedamas visų pirma su jo emocijomis ir mąstymu, Dalai Lama pastebi, jog žmonės gali išvengti streso ar nerimo atsikratę pykčio. Šis, pagal dvasininko mokymą, priverčia žmogų jaustis nelaimingu ir tuo pačiu kenkia jo sveikatai.
Nors Tibeto lyderio mokymas yra tampriai susietas su tikėjimu, filosofija ir dėl to į žmogaus fizinę būklę ar gydymą žiūrima visų pirma per dvasinę prizmę, pats šventikas pripažįsta, jog Tibeto medicina gali būti naudinga ir neišpažįstantiems budizmo. Kartą paklaustas, ar būdai gerinti savijautą, kuriuos siūlo dvasininkas yra tinkami ir Vakarų šalių gyventojams, Dalai Lama atsakė: „Vakarų pasaulis gali pasimokyti iš budizmo. Štai, pavyzdžiui, joga – anksčiau buvo suvokiama kaip meditacija, dabar ji plačiai naudojama įvairiose šalyse fizinei sveikatai gerinti. Galima pasitelkti tam tikras Rytų mokymo dalis net ir neišpažįstant tų šalių religijos.“
Ragina saugoti gyvūnus
Dalai Lama, pabrėždamas, jog žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo emocinės būsenos, ne tik pasisako už užuojautą ir pagarbą kitiems žmonėms, bet ir rūpinasi gyvūnais. Prieš kelerius metus jis ėmėsi kovoti su laukinių gyvūnų žudymu Nepale, Tibete, Indijoje ir Kinijoje. Tuo metu jis kreipėsi į tremtyje gyvenančius tibetiečius, kurių vis daugiau įsitraukdavo į šį kruviną verslą, skatindamas prisiminti budistišką žiaurumo vengimą.
Pastebėjęs, jog šalyse nužudoma vis daugiau nykstančių rūšių gyvūnų, Dalai Lama dirbo kartu su dviem laukinių gyvūnų globos draugijomis, siekdamas paskleisti informaciją ir sustabdyti šį žiaurų elgesį.
Tibeto lyderis teigė, kad didžioji dalis tibetiečių yra budistai ir meldžiasi už meilę ir atjautimą visiems žemės gyviems padarams, todėl jie visi yra atsakingi už suvokimą kaip svarbu saugoti laukinius gyvūnus.
„Mes turime susimąstyti, kokį poveikį aplinkai ir kitiems daro mūsų veiksmai. Juos dažnai sunku įvertinti, tačiau aišku viena – mes esame vienintelė rūšis, gebanti sugriauti Žemę. Paukščiai, vabzdžiai, žinduoliai tokios galios neturi. Tačiau, jei mes turėdami galią sugriauti Žemę – turime galią ir ją apginti“, - kartą sakė Dalai Lama.
Tarp kitko:
Dalai Lama į Lietuvą atvyksta jau trečią kartą. Mūsų šalyje jis yra viešėjęs 1991-aisiais ir 2001-aisiais. Šis dvasininko vizitas nelaikomas oficialiu, todėl šalies politikai net svarstė galimybę nepriimti svečio Seime.
