Daugiau kaip dvi paras trasoje praleidusi triatlonininkė Vokietijoje pelnė ištvermės karalienės titulą: skausmą keitė haliucinacijos

Geležine ledi vadinama triatlonininkė Alina Ranceva nuo šiol turės ir ištvermės karalienės titulą. Vokietijoje įveikusi trigubą ultratriatloną, panevėžietė tapo pirmąja lietuve moterimi, pasiekusia finišą tokios distancijos varžybose. Per 25-erius sportui skirtus metus bėgdama, važiuodama dviračiu, plaukdama, A. Ranceva yra įveikusi tūkstančius distancijų. Tačiau paskutinioji jų Vokietijos miesto Lensano trasoje Alinai tapo rekordine.

Nugalėti save

„Važiavau į Lensaną ne parsivežti medalio, o visų pirma nugalėti save – įveikti trigubo ultratriatlono distancijos. Iki tol tokiame nebuvau dalyvavusi“, – pasakoja A. Ranceva. Šio trigubo ultratriatlono trasoje jai teko nuplaukti 11,4 kilometro, dviračiu numinti 540 kilometrų, nubėgti 126,6 kilometro. Tokius atstumus Alina plaukė keturias valandas 17 minučių, dviračio pedalus mynė 22 valandas 10 minučių, bėgo 23 valandas 34 minutes. Varžybų teisėjai suskaičiavo ir pridėjo dar trasoje jos nuplauktas, numintas ir nuvažiuotas sekundes.

Trigubą ultratriatlono trasą A. Ranceva įveikė ketvirta. Iš viso varžėsi devynios sportininkės, vienai jų teko pasitraukti iš trasos. Varžybas laimėjo šveicarė Eva Huerlimann, panevėžietę aplenkusi kone 12-a valandų.

„Triatlonų dalyviams svarbiausia baigti trasą. Jei pasiduodi, labai paveikia psichiką. Tuomet gali rasti milijoną priežasčių nebedalyvauti rungtyse. Nes priežasčių tikrai apstu: ir begalinis nuovargis, skausmas, pagaliau, pradedi galvoti, o kam viso to reikia. O reikia tau pačiam. Tam, kad įveiktum save“, – sako A. Ranceva.

Ilgiausia gyvenimo distancija

Bėgusi, plaukusi, mynusi įvairaus ilgo ir sunkumo distancijas, daugybėje jų buvusi pirma, šįkart Alina ryžosi ilgiausiai savo gyvenime distancijai.

„Tikrai negalvojau, kad ją baigsiu kaip laimėtoja. Toji distancija buvo mano pabandymas, taip sakant, apsižiūrėjimas. Ir štai dabar jau žinau, kad dalyvaujant trigubame ultratriatlone nepakanka vienos poros dviratininko bei bėgimo batelių, o aš jų nusivežiau tik tiek. Taip pat žinosiu, kad trasoje dažniau reikia keisti kojines. Dabar teko bėgti pūslėtomis, kruvinomis kojomis“, – pasakoja lietuvė ištvermės karalienė.

Vokietijos Lensano mieste trigubo ultratriatlono dalyviams teko plaukti atvirame 50-ies metrų baseine.

„Varžybos prasidėjo septintą ryto iki tol pliaupus lietui. Tad pirmas mūsų laukęs išbandymas buvo šaltas baseino vanduo. Visą laiką plaukdama jutau šaltį, o plaukiau daugiau nei 11-a kilometrų“, – varžybų įspūdžiais dalinosi Alina.

Paskui laukė 540-ies kilometrų dviračių trasa, kurioje sportininkė praleido kone parą. Aliną labai nustebino, kad naktį šis Vokietijos miestas labai menkai apšviestas, netgi buvo sunku įžvelgti, kur važiuoti, nematyti nė važiuojančiųjų šalia. Dviračio lempa irgi mažai tepadėjo, todėl specialų žibintą teko užsidėti ant galvos. Netgi važiuojant taip „apsiginklavus“, kad matytųsi kelias, dviratį minti teko nuleidus galvą.

„Man taip įsiskaudėjo kaklo raumenys, jog maniau, viskas, neištversiu, ateina galas. Bet ištvėriau ir tai man prilygo kone stebuklui“, – šypsosi sportininkė.

Skausmą keitė haliucinacijos

Dviratį Alinai teko minti ir šviečiant saulei, ir pliaupiant lietui. „Kadangi neturėjau kitų dviratininko batelių, išmirko kojos. Nulipus nuo dviračio tokias jas teko apauti bėgimo bateliais, o juos pasiėmiau taip pat tik vienerius. Išbrinkusios kojos labai greitai nuėjo pūslėmis. Bėgdama daugiau nei 126 kilometrus trasoje, kurioje – pakilimai ir nuokalnės, kenčiau neįmanomą skausmą. Džiaugiuosi įveikusi ir jį, o drauge ir distanciją“, – sako panevėžietė.

Sporto medicinos gydytojai papasakojusi, ką ištvėrė trasoje, A. Ranceva iš specialistės išgirdo, jog gali būti taip, kad nuo didžiulio krūvio Vokietijos trigubo ultratriatlono trasoje jį patyrė haliucinacijas.

„Bėgau tarsi nebejausdama savo kūno, jaučiau, kad mane kažkur neša. Mačiusieji mane sakė, kad bėgdama išties atrodžiau tarsi apsvaigusi, svirau į vieną šoną“, – išskirtinius išgyvenimus apibūdino sportininkė.

Treniruotės auštant

Ruošdamasi varžyboms A. Ranceva aktyviai treniruojasi penkias dienas per savaitę. Jos treniruotės prasideda paryčiais, galima sakyti, dar naktimis. Dažnai Alina keliasi, kai miestas dar būna įmigęs – ketvirtą ryto – ir mina į Kultūros ir poilsio parką, ten dviračiu suka ratus. Kartais sportininkė mina plentu, taip dviračiu yra nuvažiavusi ir iki Klaipėdos bei atgal.

Alinos bėgimo treniruotės vyksta taip pat miesto parkuose, stadionuose. Uždarius rekonstruoti sporto rūmų baseiną, ultratriatlonininkės plaukimo treniruotės vyko „Žemynos“ progimnazijos baseine.

Sieks laurų

„Dalyvaudama šiame trigubame ultratriatlone jutau atsakomybę ir už savo palaikymo komandą. Su manimi į Vokietiją vyko vyras Andrejus, brolis Valdas su šeima. Panevėžyje liko mano palaikytojai sūnus Arijus ir mama Ona. Jiedu rūpinosi mūsų mažyle dvejų metukų Andrėja. Ji nuo manęs beveik neatsiplėšia, taip reikia mamos. Net ir sūnus su mumis į Vokietiją nevažiavo, kad Andrėjai būtų mažiau streso“, – pasakojo Alina.

Įveikusi šį, jos gyvenime pirmą trigubą ultratriatloną, A. Ranceva nusiteikusi ir toliau leistis į tokio ilgio distancijas. Tačiau dabar į tokias varžybas vyks nebe vien dalyvauti, bet – jau nugalėti.