Kas buvo Elisa Lam
Elisa Lam (kantonietiškas jos vardas – Lam Ho Yi) buvo 21-erių metų mergina, studijavusi Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje. Ji uoliai domėjosi psichinėmis ligomis, vedė šiai temai skirtus tinklaraščius ir buvo lig šiolei veikiančio portalo „Ether Fields“ leidėja. Jauna moteris aprašinėjo, kaip teko grumtis su depresijos ir bipolinio sutrikimo epizodais, rašoma portale historicmysteries.com.
2013 m. sausio 22 d. E. Lam atvyko į Kaliforniją. Nuo čia turėjo prasidėti jos kelionė, kurią pati vadino turu po Vakarų pakrantę. Mergina ketino aplankyti San Diegą, Los Andželą, Santa Kruzą ir San Fransiską. Deja, tragiškas ir paslaptingas įvykis kelionę staiga nutraukė.
Atsižvelgdama į keliaujant vienai kylančią riziką, E. Lam kiekvieną atostogų dieną susisiekdavo su tėvais. Pavyko išsiaiškinti, kad per porą viešnagės San Diege dienų, ji nuveikė būtent tai, apie ką ir pasakojo. Iš San Diego E. Lam patraukė į Los Andželą.
Šiam miestui ir buvo lemta tapti galutine netik jos turo, bet ir gyvenimo kelio stotele.
Kuo garsėjo viešbutis „Cecil“
2013 m. sausio 26 d. E. Lam atvyko į Los Andželą ir apsistojo nekokia reputacija garsėjančiame „Cecil“ viešbutyje.
Viešbutis „Cecil“ išsiskiria ilga, kraupių įvykių perpinta istorija. Jis garsėja kaip begalės mirčių, savižudybių ir paslaptingų incidentų vieta. Mįslingų ir šiurpių įvykių jame būta tiek daug, kad Vikipedijoje jie aprašyti atskirame puslapyje. Ypač daug dėmesio sulaukė viešbutyje apsistoję serijiniai žudikai Richardas Ramirezas (pravarde Naktinis persekiotojas) ir Jackas Unterwegeris. Viešbučiu jie naudojosi kaip priebėga, slaptaviete, kol vykdė kraupius nusikaltimus. 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje tarp vietos gyventojų viešbutis „Cecil“ dėl atitinkamų priežasčių ėmė cirkuliuoti „Savižudybės“ pavadinimu.
Nežinia, ar E. Lam buvo ką nors girdėjusi apie tamsią įstaigos praeitį. Sprendžiant iš to, ką ji rašė savo tinklaraštyje (paskutiniais E. Lam gyvenimo mėnesiais jai priklausančių įrašų pavykdavo aptikti vien tik platformoje „Tumblr“), kraupios istorijos jai nebuvo žinomos. Būtent tą viešbutį ji veikiausiai pasirinko dėl galimybės pigiai apsistoti.
Dingimas
Viešbutį „Cecil“ E. Lam ketino palikti sausio 31 d., tačiau registratūroje taip ir nepasirodė. Įstaigos personalas padarė išvadą, kad moteris išvyko neišsiregistravusi ir pernelyg nenustebo, bet tai, kad tą dieną ji nesusisiekė su tėvais, buvo ne tiktai keista, bet ir vertė sunerimti.
Kai tik Los Andželo policijos departamentas gavo žinią apie E. Lam dingimą, pareigūnai leidosi į moters paieškas, bet „Cecil“ viešbutyje jokių jos pėdsakų neaptiko. Pavyko nustatyti, kad keliomis dienomis anksčiau savo tinklaraštyje E. Lam paliko gana keistų įrašų. Vienas iš jų – tai pranešimas, kad pamėtė mobilųjį telefoną.
Neilgai trukus E. Lam paiešką vykdę pareigūnai aptiko ir šį tą ypač nesuprantamo.
Sumaištį sukėlė viešbučio lifte sumontuotos kameros užfiksuoti vaizdai. Internete paviešinta filmuota medžiaga žaibiškai išplito socialiniais tinklais. Stebėtis neverta, nes įrašo turinys tikrai sunkiai paaiškinamas. Pradžioje matyti, kaip E. Lam stovi lifte, tačiau netrukus ima keistai elgtis: kelis kartus išeina iš lifto ir vėl į jį sugrįžta, atsitiktine tvarka spaudo mygtukus ir tarsi slepiasi nuo pro šalį einančių žmonių. Ji iškiša iš lifto galvą, lyg norėtų įsitikinti, kad niekas jos nemato. Po kiek laiko moteris paskutinį kartą išeina iš lifto ir apskritai dingsta iš kadro. Be E. Lam, jokio kito žmogaus vaizdo įraše neužfiksuota. Kamera užfiksuoti vaizdai, buvo paskutinė medžiaga, kurioje E. Lam pavyksta pamatyti gyvą. Filmavimo data sutampa su moters dingimo diena.
Kraupus radinys
Po kelių dienų keletas viešbučio svečių ėmė skųstis vandens kokybe. Kai kurie priekaištavo, kad vanduo turi keistą skonį, kad jame dažnai pasitaiko juodų drumzlių. Kiti buvo nepatenkinti nepakankamai stipria srove.
2013 vasario 19 d. viešbutį prižiūrintis darbuotojas nutarė patikrinti viešbučio vandens rezervuarus, taigi, užlipo ant „Cecil“ stogo. Vienoje iš cisternų jis rado nuogą negyvos moters kūną. Drabužiai – tie patys, kuriuos pavyksta pamatyti lifte nufilmuotame vaizdo įraše, – plūduriavo šalimais. Ta moteris ir buvo E. Lam.
Radinys, žinoma, šokiravo ir, aišku, sukėlė begalę klausimų. Netrukus buvo imta siūlyti įvairiausių versijų ir spėlionių. Įrodyti pavyko tik tai, kad E. Lam prigėrė, o jos kūnas vandenyje išbuvo tris savaites. Visa kita, įskaitant ir tai, kaip ji pateko į rezervuarą, taip ir liko paslaptimi.
Kaip sekėsi tirti Elisos Lam mirties aplinkybes
Los Andželo policijos pareigūnai apklausė ir viešbučio personalą, ir jo svečius, ir prie pastato dažnai atsiduriančius žmones, bet nustatyti, kaip praėjo paskutinės E. Lam gyvenimo valandos, sekėsi sunkiai. Viešbučio darbuotojai teigė, kad moteris visą laiką leido viena, kad jos neteko pastebėti kitų asmenų draugijoje.
Vis dėlto atsirado vienas žmogus, kuris, esą, bendravo su E. Lam paslaptingos jos mirties dieną. Tai buvo netoliese veikiančio knygyno savininkė. Ji tvirtino, kad tą konkrečią dieną E. Lam užsuko į knygyną ir nusipirko kelias muzikos knygas. Savininkei pirkėja, esą, paaiškino, kad knygas ketina nuvežti Vankuveryje gyvenantiems artimiesiems.
Ar buvo įvykdyta žmogžudystė?
Keistos mirties aplinkybės vertė daryti kone akivaizdžią išvadą, tačiau kai kurios tyrimo detalės vis dėlto glumino pareigūnus.
Tai, kad atostogos buvo tik įpusėtos ir E. Lam pirko knygas artimiesiems, leido manyti, kad moteris neplanavo nusižudyti. Taigi, savižudybės versiją tyrėja labai greitai atmetė.
Iš pradžių buvo imta aiškinti, kad E. Lam veikiausiai buvo nužudyta ir tik tada įmesta į vandens rezervuarą. Vis dėlto atlikus autopsiją ši versija taip pat nepasitvirtino. Skrodimas nerodė jokių smurto arba seksualinės prievartos požymių. Moteris paskendo. Bet vargiai tikėtina, kad kas nors būtų galėjęs E. Lam priversti užlipti ant stogo ir įšokti į vandens rezervuarą. Norint tai padaryti, reikia užsiropšti ant iškilios platformos, o tada dar kopti kopėčiomis.
Na, jei kažkas ir būtų ištempęs E. Lam iš lifto ir privertęs ją užlipti ant stogo, viešbučio personalas veikiausiai būtų pastebėjęs įsibrovėlį, be to, jį būtų užfiksavusios vaizdo kameros, nors ant stogo veda ir ne vienas kelias.
Buvo pasiūlyta ir dar viena versija. Pasak jos šalininkų, lifte E. Lam bendravo su kažkuo nematomu ir ta nematoma esybė privedė ją iki mirties. Verta paminėti, kad niūri „Cecil“ istorija užtraukė viešbučiui vaiduoklių lankomos vietos reputaciją. Ši aplinkybė, esą, paaiškina, kodėl apsistojimas viešbutyje dar ir šiandien gali būti pragaištingas. Kai kurie šio paslaptingo įvykio aiškintojai bando atkreipti dėmesį į nenatūralią lifte nufilmuotos E. Lam rankų ir plaštakų padėtį.
Gal buvo užėjęs maniakinės psichozės epizodas?
E. Lam, kaip minėta, buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Anksčiau ji buvo sirgusi ir depresija. Kaip tik todėl atsirado nemažai žmonių, manančių, kad tada, kai buvo filmuojama lifte, moteris išgyveno maniakinės psichozės epizodą. Dėl to, esą, buvo sutrikdyti kognityviniai procesai.
Šį tą įdomaus buvo galima pastebėti toksikologinėse ataskaitose. Jos atskleidė, kad tuo metu ypač daug vaistų E. Lam nevartojo. Pavyzdžiui, savo mirties dieną ji tikrai buvo pavartojusi vieną dozę antidepesantų tipo preparatų. Jos organizme pavyko aptikti ir dar vienų antidepresantų, taip pat nuotaiką stabilizuojančių medikamentų pėdsakų, vis dėlto šiuos vaistus ji buvo pavartojusi ne tą konkrečią dieną.
Gydytojai moteriai buvo skyrę neuroleptiko kvetiapino, tačiau net keletą dienų iki mirties šių vaistų E. Lam negėrė. Dar verta pasakyti, kad jos organizme nebuvo rasta nei alkoholio, nei narkotikų pėdsakų.
Vaistus, kaip matyti, E. Lam vartojo ganėtinai padrikai – galbūt dėl to, kad pamiršdavo, o galbūt sąmoningai. Kad ir kaip būtų, yra pagrindo teigti, kad nustatytas cheminių medžiagų disbalansas galėjo būti vienas ir mirtį lėmusių veiksnių.
Be poveikiui kompensuoti skiriamų neuroleptikų vartojami antidepresantai bipolinį sutrikimą turintiems asmenims gali sukelti maniakinę psichozę. Pastaroji gali pasireikšti sunkiais priepuoliais su paranojos, deliuzijų, kliedesių ir haliucinacijų epizodais.
Papildomi įrodymai
„Cecil“ viešbučio administratorius mirties aplinkybes tyrusiems pareigūnams papasakojo, kad iš pradžių, norėdama sutaupyti, E. Lam gyveno daugiaviečiame numeryje su dar keliomis merginomis. Tačiau vėliau, likus kelioms dienoms iki mirties, kaip sako kambariokės, E. Lam pradėjo keistai elgtis. Tada ji persikėlė į vienvietį numerį.
Lifte nufilmuotas epizodas ir toksikologinė ataskaita galėtų būti gana svarūs įrodymai, kad E. Lam patyrė psichologinį sukrėtimą ir nebegalėjo savęs kontroliuoti. Tiesą sakant, kaip tik tokios ir buvo oficialios Los Andželo pareigūnų išvados: E. Lam, esą, atsitiktinai nuskendo, kai buvo ištikta maniakinės psichozės. Vis dėl to klausimas, kaip moteris atsidūrė vandens rezervuare, taip ir liko neatsakytas.
Tai, ko paaiškinti nepavyksta
Pasak kai kurių liudininkų, kad užliptų ant „Cecil“ stogo, A. Lam turėjo patekti į viešbučio svečiams uždraustas pastato zonas. Šiam teiginiui pritaria ne visi.
Tuoj pat po to, kai buvo rastas E. Lam kūnas, vieną Los Andželo rajoną ėmė krėsti mirtį nešančios tuberkuliozės protrūkis. Nors ir sunku tuo patikėti, ligoninėse tada naudoti tuberkuliozės testų rinkiniai vadinosi LAM-ELISA (angliškos frazės „Enzyme-Linked Immunosorbent Assay“ (imunofermentinė analizė) trumpinys). Keistas sutapimas, ar ne taip? Taigi, remiantis kai kuriomis, nors ir ypač pritemptomis, versijomis, Elisa Lam galėjo būti šių preparatų testavimo subjektas, ir šitas faktas kažkaip susijęs su jos mirtimi.
Įdomu ir tai, kad E. Lam mirties aplinkybės stebėtinai primena 2005 metais išėjusio siaubo filmo „Dark Water“ siužetą. Filme pasakojama apie mažametę Ceciliją, galop prigeriančią ant viešbučio stogo esančioje vandens cisternoje. Prieš mirtį Cecilija įlipa į liftą, patenka prie atsarginio išėjimo, be to, vilki tokios pat spalvos paltuką kaip ir E. Lam savo mirties dieną.
Pagaliau – pats keisčiausias faktas. Nors pareigūnams ir nepavyko rasti pamesto E. Lam telefono, „Tumblr“ platformoje esantis jos tinklaraštis visus 2013 metus buvo pildomas įrašais. Tik gruodį žinučių srautas liovėsi. Žinoma, gali būti, kad pranešimų skelbimo datas E. Lam suplanavo iš anksto – kol dar buvo gyva, tik keista, kad žinutės nebuvo reguliarios. Pavyzdžiui nuo birželio iki gruodžio įvyko penkių mėnesių tarpas.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Po tragiškos E. Lam baigties praėjo jau septyneri metai, tačiau šis incidentas ir toliau audrina tyrėjų neprofesionalų bei internetu besireiškiančių seklių vaizduotę. Gali būti, kad taip ir nesužinosime, kaip tiksliai susiklostė įvykiai arba kas dėjosi moters galvoje tą dieną, kai ji mirė. Nors E. Lam byla oficialiai laikoma išspręsta, ją ir toliau gaubia daugiau klausimų nei atsakymų.