Pradėti pasakojimą reikėtų nuo pokario metais Naujojoje Vilnioje veikusio mėsos kombinato. Tepraėjo vos metai nuo sovietų grįžimo į Lietuvą, kai minėtą kombinatą supurtė stambi baudžiamoji byla: įvairaus lygmens vadovai kaltinti organizuotai grobstę mėsą, kurią, žinoma, žymiai brangiau parduodavo juodojoje rinkoje. Kombinato vadovus teisė karo tribunolas, pasigirdo ir mirties nuosprendis. Tiesa, tokios radikalios priemonės padėjo tik dalinai – praėjus keleriems metams, Naujosios Vilnios mėsos kombinatas vėl atsidūrė skandalo sūkuryje.
1950 m. pradžioje Lietuvos SSR Valstybės saugumo (MGB) ministras Kapralovas informavo LKP CK pirmąjį sekretorių Sniečkų apie tai, kad minėtas mėsos kombinatas jau nuo praėjusių metų neįvykdo gamybinio plano ir nepagamina numatyto asortimento mėsos produktų. Tiesa, Kapralovas Sniečkų informavo, kad įmonė pagamina neįprastų, anksčiau neregėtų gaminių, pavyzdžiui, 1949 m. gruodį mėsoje, skirtoje dešros gaminiams, aptiktos dvi dešimtys vinių. 1950 m. sausį kažkas kombinate bandė vilniečių asortimentą paįvairinti pikantiškais skoniais – dešroje rastos žmogaus išmatos. Vasarį – gumos gabalai bei vienas didelis varžtas. „Mėsos produktų ir dešros gaminių apskaita mėsos kombinate nesutvarkyta. 1950 m. sausio 1 d. buvo susikaupęs 8 tonų dešros gaminių perviršis“, – pranešė Kapralovas. Ką kombinato darbuotojai darydavo su tokiu kiekiu neapskaitytų deficitinių maisto prekių – nuspėti nesunku.
