Iš ką tik Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos nedrąsus, bet labai atkaklus devyniolikmetis išvažiuoja studijuoti į tolimąją svajonių šalį už Atlanto. Po kelerių metų jis – lyg tikras Volstryto vilkas iš Holivudo filmų: kostiumuotas, dirbantis dieną naktį, grįžtantis namo paryčiais tik persirengti, bet laimingas, nes išsipildė jo svajonė būti tarp geriausių.
Niujorkas, Londonas, Honkongas. Pasaulio finansų centrai jam gerai pažįstami, o didžiausi bankai ir įtakingos įmonės bando jį prisivilioti į savo komandą. Lietuvis nesitenkina vien darbu ir geru uždarbiu, jis studijuoja prestižiniuose universitetuose – Denverio, Pensilvanijos, Kembridžo.
Šiandien D. Daubaras dirba didžiausioje pasaulyje naftos įmonėje ir svajoja vieną dieną sugrįžti į Lietuvą ir būti čia reikalingas.
Į JAV – pas susirašinėjimo draugą
Vilniuje gimęs ir augęs Darius jau nuo pat vaikystės pasižymėjo smalsumu ir aktyvumu. Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, jis kaip tik baigė vidurinę mokyklą ir studijavo Vilniaus universitete. Papūtę laisvės vėjai atpūtė jaunam vaikinui minčių apie studijas užsienyje. Dabar net sunku tuo patikėti, bet tuo metu Lietuvoje nebuvo interneto, tad ir informacijos apie studijas užsienyje rasti būdavo labai sunku.
„Nuo mokyklos laikų turėjau susirašinėjimo draugą iš Denverio JAV. Rašydavome vienas kitam apie tai, kas vyksta mūsų šalyse, amerikiečius labai domino tuometinės permainos Lietuvoje ir Sovietų Sąjungos griūtis. Draugui užsiminiau, kad norėčiau studijuoti JAV. Jo šeima padėjo rasti informacijos ir pasiūlė pasidomėti Denveryje esančiais universitetais, pasiūlė apsistoti pas juos. Teko įdėti nemažai pastangų, bet gavęs stipendiją galiausiai išvykau studijuoti į Denverį ir pradėjau įgyvendinti taip vadinamą amerikietiškąją svajonę“, – pasakoja D. Daubaras.
Gyvenimas JAV buvo visiškai kitoks nei tuo metu Lietuvoje: vakarietiškos vertybės, laisvė, atsivėrusios galimybės.
Darius pasirinko vadybos ir rinkodaros studijas, o po ketverių metų tikėjosi grįžti į Lietuvą. Tačiau tai tebuvo jo kelio į aukščiausią finansų lygą pradžia.
Patiko lietuvio istorija
Darius Denverio universitetą baigė aukščiausiais balais. Įkvėptas pasakojimų apie svaiginančias investicijų bankininkų karjeras, jaunuolis patraukė darbo ieškoti tiesiai į Niujorko finansų centrą – Volstrytą. Buvęs geriausias savo universitete ir atvykęs į aukščiausią finansų ir bankininkystės lygą lietuvis pamatė, kad ten – daugybė tokių pat gabių, energingų ir geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas baigusių jaunuolių.
„Vaikščiojau iš vieno darbo pokalbio į kitą, beldžiausi į visas Volstryto duris ir galiausiai gavau darbą viename iš tuo metu pelningiausių investicinių bankų „Salomon Brothers“. Banko vadovams labai patiko mano gyvenimo istorija: drovus vaikinas iš Rytų Europos atvažiavo savo jėgomis į JAV, baigė universitetą ir dabar pats savo jėgomis ieškosi darbo ten, kur patekti svajoja daugelis vietinių amerikiečių studentų iš elitinių universitetų. Jie suprato, kad esu ištroškęs veiklos, įžvelgė manyje potencialą, jiems patiko mano charakteris ir pasiryžimas. Taip aš patekau į Volstrytą ir pradėjau 15 metų trukusią investicijų bankininko karjerą“, – prisimena D. Daubaras.
Atsidūręs pasaulio finansų centre Darius dirbo negailėdamas jėgų ir neskaičiuodamas valandų. Dažnai darbe tekdavo praleisti ir ne vien tik visą dieną, bet ir naktį – darbas buvo labai intensyvus, tuo pačiu metu reikėdavo dirbti prie kelių projektų.
Visos pastangos nenuėjo veltui, jis kilo karjeros laiptais, dirbo su gerai žinomomis įmonėmis JAV, Europoje ir Azijoje. Padaręs dviejų metų karjeros pertrauką Darius baigė magistrantūros studijas prestižiniame Pensilvanijos universitete (Wharton verslo mokykla), kurį, beje, baigė ir dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jo duktė Ivanka bei daugelis kitų žinomų JAV verslininkų ir visuomenės veikėjų.
Po 10 metų, praleistų JAV, Darius nutarė grįžti į Europą ir įsikūrė Londone. Jis pradėjo dirbti banke „Credit Suisse“, kur buvo atsakingas už finansinius projektus Rytų rinkose: Rytų Europoje, Rusijoje, Kazachstane ir Ukrainoje.
Kartu su kitais lietuviais ir tuometiniu Lietuvos ambasadoriumi Vygaudu Ušacku Darius aktyviai prisidėjo prie „Lietuvių Sičio Klubo Londone“ (LCLC – Lithuanian City of London Club) įkūrimo ir buvo šios organizacijos prezidentas. LCLC yra viena aktyviausių Londono profesionalų organizacijų ir aktyviai plėtoja ryšius su Lietuvos politikos, verslo ir visuomenės veikėjais.
Londone Darius susipažino su vienu žinomiausių ir įtakingiausių investuotoju – lordu Jacobu Rothschildu, kurio investicinė įmonė „Spencer House Capital Management“ valdė keletą investicinių fondų. Lordas J. Rothschildas lietuviui patikėjo valdyti savo rizikos kapitalo investicijas Kazachstane ir Centrines Azijoje regione.
„Tai buvo itin įdomus mano karjeros etapas, kai turėjau progą dirbti kartu su Rothschildų šeimos patriarchu ir daug ko iš jo išmokti investicijų valdymo srityje“, – prisimena D. Daubaras.
Kasdien į darbą – 40 km ilgio tiltu
15 metų lyg žuvis investicinės bankininkystės ir investicijų valdymo vandenyse nardęs lietuvis vis dažniau susimąstydavo apie karjeros permainas.
„Kartą su žmona atostogavome Maldyvuose ir vos ne gulėdamas paplūdimyje sulaukiau netikėto skambučio. Didžiausia pasaulyje naftos perdirbimo įmonė „Saudi Aramco“, įsikūrusi Saudo Arabijoje, pakvietė mane prisijungti ir dirbti su įmonės sandoriais visame pasaulyje. Beje, jie mane susirado per rekomendacijas ir socialinį tinklą „LinkedIn“.
Tai buvo įdomus pasiūlymas, todėl nutariau jį priimti. Šiuo metu gyvenu salų valstybėje Bahreine, kuris yra daug liberalesnis už aplinkines arabų valstybes, ir kiekvieną dieną 40 km ilgio tiltu, jungiančiu Persijos įlankos krantus, važiuoju į darbą Saudo Arabijoje.
Įmonės „Saudi Aramco“ teritorija yra labai didelė ir uždara, tai – kaip valstybė valstybėje. Čia negalioja griežtos Saudo Arabijos taisyklės: moterys gali vairuoti, dirbti kartu su vyrais ir pan.
„Saudo Arabija turi didžiausius naftos rezervus pasaulyje. Naftos jiems net nereikia kasti giliai, ji yra tiesiog jūros dugno paviršiuje. „Saudi Aramco“ praktiškai finansuoja visą šalį, tai yra strateginis objektas, nes 90 proc. šalies pajamų gaunama iš šios kompanijos“, – pasakoja Darius.
Jis patenkintas ir darbo sąlygomis – darbo ritmas daug lėtesnis palyginus su intensyviais karjeros metais Volstryte ir Londone. Bendrovė lietuviui suteikia daug laisvų dienų, per kurias jis grįžta į namus Londone. Be to, Darius nutarė siekti ir antrojo magistro laipsnio. Prestižiniame Kembridžo universitete jis studijuoja tarptautinius santykius.
„Per savo darbo metus mačiau, kokią įtaką geopolitiniai įvykiai daro finansų rinkoms. Noriu pasigilinti į šią sritį, nes tai yra labai įdomu“, – sako D. Daubaras.
Sėkmę lėmė smalsumas
Nedaugeliui pavyksta pasiekti tokios stulbinančios karjeros. Kas lėmė D. Daubaro sėkmę?
„Smalsumas, atkaklumas, aktyvumas, domėjimasis naujovėmis, darbo etika ir šimtaprocentinis atsidavimas tam, ką darai.
Nuo vaikystės viskuo labai domėjausi: menu, sportu, finansais, įvykiais pasaulyje. Vaikystėje ir sportavau, ir šokau tautinius šokius, dalyvaudavau matematikos olimpiadose. Domėjimasis viskuo man visada padėdavo atrasti naujų idėjų, naujų iššūkių ir tikslų. Per savo karjerą taip pat esu išbandęs daug naujų dalykų, priėmęs novatoriškų sprendimų.
Visą laiką stengiuosi tobulėti, priimti naujus iššūkius.
Daug naudos davė ir studijos aukšto lygio universitetuose. Geras išsilavinimas atveria daugelį durų. Tačiau gavus gerą darbą, dažnai tenka dėl jo labai pasistengti. Visur labai didelė konkurencija, tenka išmokti būti geru komandos nariu, bet kartu pademonstruoti ir lyderio savybes“, – pasakoja vyras.
Lietuva gali susigrąžinti emigrantus
Nors Darius juokais save vadina kosmopolitu su lietuvišku pasu, tačiau dažnai jis pagalvoja ir apie grįžimą į Lietuvą. Nors apie emigrantus Lietuvoje kalbama su tam tikru kartėliu ir visuomenėje vyrauja susipriešinimas, tačiau Dariaus manymu, šalis turėtų pasinaudoti išvykusiųjų talentais ir svetur įgyta patirtimi.
„Labai geras pavyzdys Lietuvai galėtų būti Airija. Iki tol, kol Airija neįstojo į Europos Sąjungą, tai buvo labai vargana šalis ir emigracija buvo didžiulė. Po įstojimo į ES ir teisingų ekonominių reformų, šalis atsigavo, žmonės pradėjo grįžinėti. Dažnai jie grįždavo įgavę patirties svetur ir užsidirbę pinigų. Jie pirko namus ir įsiliejo į šalies gyvenimą.
Kita Airijos sėkmės priežastis buvo ta, kad dėl palankios mokesčių sistemos ir angliškai kalbančių gyventojų, jie pritraukė daug didelių tarptautinių įmonių, tokių kaip IBM, Apple, Microsoft ir pan. Jos sukūrė daug naujų darbo vietų, pasikvietė daug talentų.
Lietuvos valdžia turėtų paskatinti išvykusius sugrįžti. Jauni talentingi žmonės, išvyksta į užsienį mokytis, įgauti patirties ir daugelis jų, manau, tikrai norėtų grįžti į Lietuvą. Juk visi jaučiame savo šaknis ir norime gyventi savo šalyje.
Pirmiausia reikėtų pakeisti bendrą naratyvą apie emigraciją. Dažnai apie emigrantus kalbama neigiamame kontekste, tai skatina susiskaldymą, priešiškumą ir tikrai nevilioja išvykusių grįžti.
Reikėtų specialių programų ir iniciatyvų, skatinančių grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą, organizacijų, padedančių sugrįžusiems, vertėtų skatinti žinių ekonomiką, kad žmonės dalintųsi savo patirtimi, žiniomis, kurtų savo įmones. Panašią veiklą vykdo organizacija „Global Lithuanian Leaders“, kuri skatina viso pasaulio lietuvių bendravimą ir lietuvių talentų užsienyje pripažinimą.
Kitas pavyzdys – pritraukti patyrusius žmones dirbti stebėtojais, patarėjais ar nepriklausomais valdybos nariais, kurie konsultuotų dideles įmones ar valdžios lyderius.
Toks darbas domintų ir mane asmeniškai ir daugelį panašių į mane žmonių. Lietuvoje yra gera gyvenimo kokybė, tik klausimas – ką veikti sugrįžus. Norisi būti reikalingam ir naudingam“, - sako D. Daubaras.