- Kaip tik prieš sutartą pokalbį pasigavai pavasarinį virusą. Dažnai ligos išmuša iš rikiuotės?
- Išties sergu gana retai. Tačiau įtampa, nuovargis, nusilpęs organizmas kartais padaro savo. Bet biuletenio juk niekam neparodysiu, nebent pačiai sau, tad tenka darbuotis ir tokios būsenos.
Šiaip esu iš tų žmonių, kurie sirgdami gydytojus aplanko paskutinius (juokiasi). Labai nepatinka pas juos eiti, ieškoti ligų. Visada tvirtinu, kad man viskas yra gerai, esu sveika. Aišku, kitą kartą akys gali jau kryžmai stovėti, bet vis tiek sakysiu, kad viskas normalu (juokiasi). Dėl to dažnai ir gaunu barti. Štai ir šįkart vyras įsisodino į automobilį ir nuvežė iki poliklinikos, kad žūtbūt išsitirčiau.
Negerai tempti, kol visai blogai pasidaro. Tada prireikia ir rimtesnio gydymo, antibiotikų, kurių visuomet, jei tik įmanoma, stengiuosi išvengti. Jei ką skauda, reikėtų iškart eiti pas specialistą. Kita vertus, yra labai daug žmonių, kurie visko bijo, nuolat ieško ligų ir žymiai dažniau serga.
- Ne taip seniai išsiaiškinai, kad esi alergiška glitimui.
- Ilgą laiką kaip visi normalūs žmonės valgiau ir duoną, ir makaronus, ir blynus. Visai nevartojau vadinamojo nesveiko maisto. Bet nei iš šio, nei iš to pradėjo augti svoris.
Esu aukšta, tad iš pradžių papildomi kilogramai gražiai pasiskirstė ir ne taip matėsi. Tačiau vėliau pajutau, kad kelnės darosi ankštos, išvaizda gerokai pasikeitė. Nusprendžiau, kad reikia mažiau valgyti. Tačiau apribojus maistą svoris vis tiek nekrito. Vis jaučiau viduje sunkumą tarsi būčiau prisikaupusi vandens.
- Kaip pavyko susekti tikrąją svorio augimo priežastį?
- Dažnai sutrikdavo virškinimas, būdavo negera, tad pirmiausia nuėjau tirtis skrandžio. Pasirodo, jokių problemų nebuvo. Gydytojai pakraipė galvas, sakė, gal stresai kalti. O svoris toliau augo, nors jau beveik nieko nevalgiau. Tik mamai kilo mintis apie galimą alergiją glitimui. Iš pradžių negalėjau patikėti, net nelabai žinojau, kas tai yra, bet tyrimai šį įtarimą tik patvirtino.
Pakeičiau miltinius produktus į baltyminį ir augalinį maistą. Nereikėjo jokių dietų – valgiau, kiek norėjau. Taip pat šiek tiek pasportavau, pabėgiojau, lankiau specialią mankštą. Svoris gana greitai nukrito. Pasirodo, viskas ne taip sudėtinga – tereikia klausytis, ką tau sako pats organizmas.
- Bet buvai pakliuvusi ir į valgymo sutrikimų pinkles...
- Tai buvo visai kitas etapas. Tuo metu buvau paauglė, o tokio amžiaus mergaitės greitai prisigalvoja nebūtų dalykų. Stovėdavau prie veidrodžio ir verkdavau dėl kilogramų, kuriems jau nebėra kur nukristi. Pagavęs azartas atvedė prie rimtų psichologinių sutrikimų. Jų šleifas pasilieka visam gyvenimui, tačiau šiuo metu su tuo jau moku tvarkytis.
Į jokias dietas dabar žiūrėti nesinori. Nesuprantu, kaip galėdavau tai ištverti. Tas silpnumas, lėtumas, kurį jausdavau, dabar tik trukdytų. Auklėjant dukras ir tėvų indėlis labai svarbus yra. Jie turėtų patarti, kad neverta vaikytis tuščio grožio kulto. Juk gražus žmogus yra tas, kuris visų pirma laimingas, sveikas, sportiškas.
- Sunkiai prisitaikei prie naujos mitybos?
- Iš pradžių lydėjo nedidelis vidinis susierzinimas. Tačiau dabar nėra taip, kad be kurių nors produktų negalėčiau gyventi, tiesiog nebeturiu jiems poreikio. Yra tiek visokių skanių dalykų ir be bandelių! Aišku, kartais kyla noras čia pat šią sekundę sukirsti kokį batoną, nors jau neatsimenu, kada esu jį valgiusi (šypsosi).
- O vyrui blynelių išsikepti namuose uždrausta?
- Tikrai ne! Jis iš pradžių kaip tik pats stengėsi nevartoti to, ko negalima man. Pastebėjau, kad namie visai neliko jokių miltinių produktų – galvojo, kad man kitaip bus nemalonu. Tačiau iškepti ir blynų, ir pyragą vyrui ir draugams – man ne problema. Sau randu specialių receptų. Juk svarbiausia susidėlioti prioritetus ir suvokti, kodėl taip maitinies.
- Kai susilauksite vaikų, nevaržysite jų mitybos? Juk kai kam jau tapo madinga atžalas auginti be mėsos.
- Man sunku suvokti, kaip galima nuo mažens primesti vaikui savo valgymo įpročius. Nepalaikau tokių drastiškų sprendimų. Nors esu alergiška gliutenui ir nevalgau duonos, savo vaikui sumuštinį su juoda močiutės kepta ir turgelyje pirkta duona būtinai užtepsiu. Vaiko mitybą ribočiau tik tam tikro maisto netoleravimo atveju.
Visada renkuosi ekologiškus produktus, tad ir vaikas turi vartoti tik sveiką, kokybišką maistą, jokių pusgaminių! Reikia gauti šimtaprocentinių baltymų, ne pakaitalų. Tos pačios sojos, kurias taip pamėgo vegetarai, nėra gerai. Tai yra genetiškai modifikuotas produktas.
- Gandrų dar neskubinate?
- Nesinori apie tokius dalykus kalbėti anksčiau laiko. Turiu mylimą vyrą, mylimus namus. Labai myliu vaikus. Kai esi toks veiklus žmogus, pagalvoji, kas būtų, jeigu viskas apvirstų aukštyn kojom. Tačiau niekada nesibaigiantys darbai ir vaikai, šeima yra nesulyginami dalykai.