Mažmeninės prekybos srityje dirbantiems pardavėjams gali būti sunku išsaugoti savitvardą, kai pirkėjai elgiasi nemandagiai ir egoistiškai. Nepaisant to, M. Saadas „HuffPost“ sakė, kad „labai didžiavosi savo darbu“ ir iš šios patirties daug sužinojo apie žmogaus prigimtį.
„Daugybę kartų klientai akivaizdžiai įsižeisdavo, kai pasimatuodavo drabužį, kuris jiems netikdavo, o mes su jais būdavome atviri. Toks vaizdas, jog jie norėdavo, kad jiems meluotume“, – stebėjosi jis. Kita dažna problema, su kuria susidurdavo M. Saadas, buvo ta, jog klientai „visa laiką reikalaudavo pakviesti parduotuvės vedėją“, teigė jis. Kai kurie pirkėjai grasindavo paskabinti į parduotuvę valdančios įmonės biurą, ir tai vykdavo dėl dalykų, kurių jis negalėjo kontroliuoti, pavyzdžiui, dėl parduotuvėje leidžiamos „nederamos“ muzikos, kurią parinkdavo pati valdančioji įmonė.
Garrettas Bemilleris, ketverius metus dirbęs parduotuvėje „Hollister Co.“, sakė, kad pirkėjų vagiliavimas ir noras ginčytis su parduotuvės vedėjais yra „gana standartinis dalykas“, tačiau tai toli gražu nėra bjauriausias elgesys, su kuriuo tenka susidurti drabužių parduotuvių darbuotojams.
„Daugelis klientų pamiršta, kad ausines ir darbuotojo kortelę su vardu nešioja žmogus, turintis jausmus, – sakė M. Saadas. – Esame matę, kaip klientai priverčia apsiverkti daugelį naujų pardavėjų, padariusių paprastas klaidas, kurios tikrai nėra didelė problema“.
Štai keletas bjauriausių dalykų, kuriuos sako ir daro drabužių parduotuvių klientai.
Jie įžeidinėja darbuotojus dėl jų figūros
Prieš pradėdama karjerą tekstilės srityje, Barbara Stern trejus metus dirbo viename aukštos klasės butike. Kartą viena klientė, kurią ji aptarnavo, atsisuko į ją ir pareiškė: „Jūs tikriausiai nenešiojate nė vieno iš šių drabužių, ar ne? Jie tikrai nėra jūsų tipo“.
B. Stern šį komentarą suprato kaip „tiesioginį smūgį jos asmeniniam stiliui bei kūno sudėjimui“ ir pažymėjo, kad jai buvo skaudu tai išgirsti. Nors B. Stern buvo įžeista, ji toliau dirbo savo darbą ir pasistengė, kad klientė liktų patenkinta. „Buvo sunku šypsotis ir elgtis profesionaliai, bet man pavyko“, – didžiavosi ji.
Jie menkina darbuotojus už tai, jog jie gauna minimalų atlyginimą
Kartą M. Saadas aptarnavo klientą, „reikalavusį atnešti pasimatuoti beveik visų stilių ir blukinimo džinsus“.Tai reiškė, kad M. Saadas turėjo surasti maždaug 15 skirtingų kliento dydžio džinsų. Jis „lakstė pirmyn ir atgal po sandėlį, bandydamas surasti tinkamus dydžius, ir skambinėjo į kitas parduotuves, tikrindamas atsargas“, kad tik klientas išsirinktų jam patinkančias kelnes. Kai M. Saadui parduotuvėje nepavyko rasti visų kliento dydžio džinsų, klientas jam pareiškė, kad dėl „nesugebėjimo surasti paprasčiausių džinsų“ jis uždirba tik minimalų atlyginimą. Tada klientas „patarė man labiau pasistengti“, – pridūrė M. Saadas.
Jie kaltina darbuotojus slepiant prekes
Eloisa Hife dvejus metus dirbo drabužių parduotuvėje „Superdry“. Ji rimtai žiūrėjo į savo darbą ir stengėsi iš visų jėgų padėti klientams rasti jiems reikalingą daiktą. Tačiau ji pasakojo, kad vienas klientas „įtūžo, kai paaiškėjo, kad parduotuvė nebeturi jo dydžio odinės striukės. ... Jis piktai pareikalavo, kad imčiausi kokių nors veiksmų, ir apkaltino mane, kad tyčia slepiu jo dydį“.
E. Hife stengėsi išlikti rami ir jam paaiškino, kad šioje parduotuvėje nebeliko jo dydžio striukių, tačiau ji galinti pabandyti paieškoti tokios pat striukės kitoje šio tinklo parduotuvėje. E. Hife sakė, kad išsaugojo ramybę ir profesionalumą, „atsiprašė už nepatogumus ir pasiūlė jam alternatyvius variantus“, tačiau klientas tik dar labiau susierzino. „Galiausiai jis išėjo iš parduotuvės nieko nenusipirkęs, bet pažėręs virtinę nemalonių komentarų“, – teigė ji.
Jie palieka betvarkę matavimosi kabinose
„Kitas bjaurus įprotis, kuris yra gana paplitęs, tai klientai, kurie matuojasi krūvą drabužių, kartais 20 vienetų ar net daugiau“, o paskui „matavimosi kabinoje palieka didžiulę netvarką“, pasakojo E. Hife. Ji patikslino, jog kai kurie iš šių klientų „nusiperka tik vieną ar du drabužius arba apskritai nieko neperka“.
Dažnai jiems netikusius rūbus matavimosi kabinoje jie palieka sumestus į krūvą, nesivargindami jų pakabinti ar sulankstyti. „Jie tai daro be jokio atsiprašymo, dėkingumo ar akivaizdaus supratimo apie sukeltus nepatogumus“, – pridūrė E. Hife.
Jie sugadina drabužius, kad gautų jiems nuolaidą
Kartą G. Bemilleris priėjo prie vienos motinos ir dukters, kurios grožėjosi karoliukais siuvinėta palaidine be rankovių. Moteris jam pasakė, kad joms labai patinka ši palaidinė, bet jos mano, kad ji yra per brangi.
„Maždaug po penkių minučių jos priėjo prie manęs su ta pačia palaidine ir parodė, kad ji yra suplyšusi. Jos pasiteiravo, ar galėtų gauti jai nuolaidą, nes ji yra sugadinta“, – pasakojo jis.
G. Bemilleris patikslino savo akimis nematęs, kad palaidinė būtų tyčia gadinama. Tačiau jis pažymėjo, kad „vos prieš penkias minutes, kai jos sakė, kad palaidinė joms yra per brangi, ji nebuvo suplėšyta, bet dabar jos norėjo ją pirkti ir prašė nuolaidos. ... Sujungti taškus labai lengva“.
Juos ištinka pykčio priepuolis, kai jie negauna nuolaidos
Daugelis pirkėjų ieško patrauklių pasiūlymų, tačiau kai kurie iš jų, negalėdami nusipirkti naujo rūbo su nuolaida, pratrūksta pykčiu.
„Kartą tapau liudininku, kaip viena pirkėja pasilenkė prie kasos aparato ir užsimojo smogti pardavėjai, nes pasibaigė jos nuolaidų kupono galiojimo laikas, ir mes nebegalėjome jo priimti. Man, kaip liudininkui, teko užpildyti pareiškimą policijai“, – teigė M. Saadas ir pridūrė, kad dėl šio incidento klientei buvo iškelti kaltinimai baudžiamuoju nusikaltimu.
G. Bemilleris taip pat buvo susidūręs su panašiu incidentu. Vienas klientas, įtūžęs dėl prekės kainos, nuplėšė kortelę, kurioje buvo nurodyta kaina, ir metė ją į parduotuvės vadybininkę. „Svarbu pažymėti, kad [kortelė] buvo su sunkiais metaliniais spaustukais“, sakė jis. Metaliniai spaustukai pataikė į vadybininkę, bet, laimei, „realių sužalojimų ji nepatyrė“, pasakojo G. Bemilleris.
Matavimosi kabinose jie elgiasi tarsi tualete
Nors dauguma drabužių parduotuvių turi tualetus, G. Bemilleris sakė, kad „ne kartą buvo atvejų, kai pirkėjai matavimosi kabinoje nusišlapino. … Taip nutinka kur kas dažniau, nei turėtų“. Jis pridūrė, kad tai vyksta ne tik jo parduotuvėje. „Pokalbiai su žmonėmis, dirbusiais kitose parduotuvėse, rodo, kad tai yra neįtikėtinai bjauri epidemija“.
Vasarą padaugėja rūpesčių dėl kūno išskyrų, sakė G. Bemilleris. Prasidėjus maudymosi kostiumėlių sezonui, „kai kurios mūsų klientės menstruacijų metu matuojasi maudymosi kostiumėlius be deramų apsaugos priemonių“, pastebėjo jis ir pridūrė: „Tokių atvejų padaugėja kiekvieną pavasarį ir vasarą“.
Jie trukdo apsipirkti kitiems
Neretai žmonės apsipirkti atyksta su kokiu nors palydovu, tačiau kartais tą geriau daryti vieniems. Kartą, kai į M. Saado parduotuvę užėjo viena pora, jis iš karto pastebėjo, kad „moteris aistringai puolė dairytis į naujas prekes, bet jos partneris nesiliovė bambėti, kad tai yra grynas pinigų švaistymas, kad mūsų parduotuvė yra juokinga ir kad ji galėtų lankytis geresnėse vietose“.
M. Saadas sakė, kad moters draugas „akivaizdžiai trukdė jai apsipirkti“. Galiausiai kitas darbuotojas „tiesiai šviesiai paprašė vyro išeiti“, pasakojo M. Saadas. Kitas darbuotojas moters palydovui pasakė, kad „jis sugrįžtų, kai moteris apsipirks, ir kad mes didžiuojamės savo parduotuve“. Vyriškis atrodė nustebęs, bet pasišalino, teigė M. Saadas.