Pokalbio pradžioje žurnalistės Editos Mildažytės Džeimsu Bondu pavadintas kunigas nesutrinka – tikina, kad kunigų turi būti visokių.
Maištininko bei stereotipų laužytojo vardą gavęs dvasininkas laisvalaikiu kunigo apdarą keičia į sportinę aprangą ir kilnoja svorius. Pilną bažnyčią surenkantis kunigas šventojo nevaidina, neslepia nuo dūsaujančių provincijos močiučių savo žalingų įpročių, o bandantiems jo laisvumu piktintis primena, kad mes visi esame sukurti būti laimingiems, o ne kentėti.
Paklaustas, ar kunigystė buvo jo pašaukimas, V. Vaišvilas sako manantis, kad kiekviena kunigystė yra pašaukimas. Tiesa, prisipažįsta, kad niekas negalvojo, kad taps kunigu – greičiau banditu, baigsiančiu gyvenimą po tiltu.
„Stebina, kad taip dažnai susiduriu su klausimu, kada bus panaikintas celibatas?Manęs juk niekas neprivertė. Aš pats esu užaugęs katalikiškoje kultūroje. Nuo mažens niekas manęs nevertė su šautuvu rinktis celibato. Kodėl mane norite išvaduoti iš to celibato? Manau, toks supratimas ateina dar nuo sovietmečio laikų“, – sako jau beveik dvidešimt metų kunigo sutaną vilkintis ir neretai maištininku pavadinamas dvasininkas.
Sporto salė, sunkioji atletika – užsiėmimai, kuriuos daug kas gali laikyti netinkamais kunigui.
„O kodėl turėčiau to nedaryti? Pamenu, kai buvau 35 m., turėjau daug streso ir neteisingų dalykų, kuriuos teko išgyventi. Tada savęs paklausiu, kas iš manęs bus? Manau, tai svarbu paklausti kiekvienam iš mūsų ir susidėlioti prioritetus, neleisti, kad kiti tavim naudotųsi, aiškintų, kaip tau reikia gyventi, ir pradėti kurti savo gyvenimą Dievo akivaizdoje. Pradėti būti normaliu žmogumi, o ne palaužta asmenybe be stuburo. Kiekvienas žmogus yra kitoks, visi turi daug savo dovanų, charizmų ir daug ko savyje. Visu tuo reikia džiaugtis, dalintis ir kurti“, – mano kunigas V. Vaišvilas.
Sveikuoliškai gyvenantis, negeriantis, nerūkantis dvasininkas tikina, kad nėra nusistatęs prieš turinčius žalingų įpročių – jam nekelia diskomforto, net kai tai daro šalia esantys. Netgi tokio visiems kunigams įprasto dalyko, kaip šeimininkės, jis irgi neturi – teigia esantis vienišius, kuris puikiai gali apsitarnauti ir pats.
Nebuvo jam lengva ir atvažiavus dirbti iš Vilniaus į Druskininkus, kur teko susidurti su visiškai kitokia, pavadinkime, bažnytine auditorija, teko peržengti ne vieną slenkstį.
„Susidūriau su bendruomene ir parapija, su kuria ilgą laiką nieko nebuvo daroma. Manau, reikia užsiduoti ir patiems klausimą: jei mūsų bažnyčioje nėra vaikų, jaunimo, jaunų šeimų, o tik verkšlenanti ir viskuo nepatenkinta 10-15 senukų kompanija, kuri bando visiems primesti savo vadovavimą, tai turime pripažinti sau, kad kažkas su mumis yra negerai. Dažnai labai sunku pasižiūrėti į save į šono“, – pasakoja dvasininkas.
Ką šiandien išvysime Druskininkų Šventosios Mergelės Škaplierinės bažnyčioje, kurioje palyginti neseniai galėjome sutikti tik keliolika pagyvenusių tikinčiųjų? Kunigas V. Vaišvilas atsako, kad „išvysite žmones, kurie yra laimingi ir besišypsantys. Tikrai yra atjaunėjusi parapija. Yra daug jaunimo, jaunų šeimų“.
Ar daug žinote bažnyčių, kur galima ateiti išgerti nemokamos kavos, o vaikai ten skuba iš karto po pamokų?
„Mes esame krikščionys, ir mums visiems yra svarbu suprasti, kad krikščionys yra vaišingi, o nuo tokių smulkių dalykų mes mokomės ir keičiame savo gyvenimą. Nuo to tikrai nepraturtėsime ar nenuskursime, daug svarbiau, kad taip gimė bendrystė, kai atėjęs čia gali sutikti kraštietį ar svečią, sėdintį šiltoje bažnyčioje, pamatyti vaikus, šluojančius ir tvarkančius bažnyčią. Ir tai daro šiuolaikiniai vaikai! Ši erdvė tampa jiems sava ir artima. O to mes ir norime“, – laidoje „Pas Editą“ sako Druskininkų kunigas, pasisakantis už bažnyčią gyvenime ir gyvenimą bažnyčioje.
Ar tuo nesipiktina konservatyvi bendruomenė? „Reikia gyventi paprasčiau ir laisviau, atsikratyti kandumo, paniekos ir pagiežos. Pagaliau ir kunigystė nėra nusaldintas veidas, kodėl žmonės taip įsivaizduoja? Visų savas temperamentas ir būdas, tegul ir neįprastas. Tarnystė yra gyvenimo būdas, savo laiko neskaičiuoju“, – sako dvasininko kelią pasirinkęs V. Vaišvilas.
Kunigas atvirai pasakoja apie jo gyvenimą pakeitusias netektis šeimoje, pajuokos atakas ir kuriamus memus apie jį, požiūrį į davatkas ir žiedų bučiuotojus ir atskleidžia, kas pavaizduota jo tatuiruotėje. Visą pokalbį galite pažiūrėti laidoje: