Į karjeros 50-mečiui skirtą pasaulinį koncertų turą išvykusio, jo metu pirmą kartą Lietuvoje grosiančio muzikanto gyvenimas – pilnas pakilimų ir nuopuolių, kuriuos muzikantas atvirai išdėstė savo autobiografinėje knygoje ir retuose pokalbiuose su žurnalistais. Artėjant muzikanto viešnagei, siūlome susipažinti su 20 jo minčių, atskleidžiančių Erico asmenybę ir jo gyvenimo vingius.
Apie muziką: „Rašytojas Kurtas Vonnegutas sakė, kad muzika įrodo Dievo egzistavimą. Manau, tai gražus apibūdinimas“.
Apie mėgstamiausią stilių: „Paduokite man gitarą, ir pradėsiu groti bliuzą. Tai įvyks automatiškai. Esu ir visada būsiu bliuzo gitaristas. Muzikine prasme nuo mažens buvau tarsi senis berniuko kūne. Manęs nedomino bendraamžių paauglių reikalai, žavėjausi vyrų muzika. Augau be tėvo, tad gal susižavėjau bliuzu, nes jame daug išminties, patirties, liūdesio ir vienatvės. Bliuzas – tai kažkas raminančio ir glostančio, jis pataikė tiesiai į mano nervų sistemą“.
Apie pirmąjį instrumentą: „Sugebėjau įtikinti savo močiutę, kad man verta tam švaistyti laiką. Kai ji galiausiai man nupirko gitarą, visai neatrodė sunku iš instrumento išgauti gerą triukšmą“.
Apie dainavimą: „Prisimenu, iš pradžių galvojau apie tai kaip apie laiko užmušimą tarpuose tarp gitaros garsų. Tai, ką reikia kuo greičiau iškentėti ir judėti toliau. Dainavimas kadaise buvo lyg nemaloni pareiga, kuri man visiškai nepatiko“.
Apie pomėgį tinginiauti: „Jei man reikėtų pasirinkti – ką nors pasiekti ar tiesiog gulėti nieko neveikiant, aš gulėčiau ir nieko neveikčiau. Visiškai jokių abejonių“.
Apie pasirinktos karjeros privalumus: „Mokykloje esi spuoguotas paauglys, apie kurį niekas nenori žinoti. Pradedi groti grupėje, ir tavęs laukia tūkstančiai mergiočių“.
Apie daugybę patirtų meilės romanų: „Man tiesiog patinka gražių moterų draugija. Šioje srityje turiu šiokią tokią silpnybę. Ir gal todėl, kad esu gana turtingas ir žinomas muzikantas, moterys manimi domisi. Bent jau taip rašo žiniasklaida“.
Apie nuviliotą savo bičiulio, legendinės grupės „The Beatles“ nario George'o Harrisono žmoną: „Žinoma, yra dalykų, kurių gailiuosi. Jų per daug, kas suskaičiuočiau. Vienas didžiausių – kad įsikišau į George'o santuoką. Žinote tą puikią Bobo Dylano dainą? „Nesupainiok rojaus su tuo namu kitoje gatvės pusėje“. Nežinau, kas įkvėpė tą dainą, bet patyriau būtent tai, apie ką joje dainuojama“.
Apie pasikeitusį moterų požiūrį: „Iš pradžių, kai jos nustojo į mano flirtą atsakinėti meiliais žvilgsniais, truputį nuliūdau. Taip pat pradėjau jaudintis, ar neatrodau kaip senas gašlus priekabiautojas. Bet paskui supratau, koks didelis džiaugsmas, kad manęs nebevaldo sekso nuotykių troškimas“.
Apie tėvystę: „Kol netapau tėvu, buvau apsėstas, man nerūpėjo niekas kitas, tik aš. Bet tada išmokau, kokia gyvenimo prasmė: malonumas tarnauti kitam.“
Apie populiarumą: „Sunkiausia mano kasdienybės dalis yra tai, kad privalau būti mandagus tada, kai to visiškai nenoriu. Ir man nepatinka fotografuotis. Šiuo požiūriu esu kaip senas afrikietis – manau, nuotraukos atima dalelę sielos“.
Apie scenos meną: „Norėčiau publiką pasiųsti į nokautą vieną nata, bet ką tada veikti visą likusį vakarą?“.
Apie šešis „Grammy“ apdovanojimus pelniusį albumą „Unplugged“, įrašytą po tragiškos sūnaus Conoro žūties: „Įrašyti tą albumą kainavo nedaug pinigų, jam prireikė mažai pasiruošimo ir darbo. Bet jei norite sužinoti tikrąją šio albumo kainą, nueikite prie mano sūnaus kapo“.
Apie įveiktą potraukį alkoholiui ir narkotikams, vos nenuvariusį Erico į kapus: „Buvau klaidingai įsitikinęs, kad gerai groti galiu tik išgėręs ar „apsinešęs“. Blogiausiomis akimirkomis vienintelė priežastis, dėl kurios nenusižudžiau, buvo ta, kad suprasdavau – miręs nebegalėsiu daugiau gerti. Dugną pasiekiau, kai kartą pabandžiau pažvejoti. Visada maniau, kad esu geras žvejas. Nuvažiavau prie upės, susistačiau meškeres. Tada neišlaikiau pusiausvyros, griuvau ant meškerės ir ją sulaužiau. Nebegalėjau net pažvejoti. Taip, tai buvo visiškas dugnas“.
Apie gydymo procesą: „Niekada nieko neprašiau pagalbos. Todėl gydymas man buvo neįprasta patirtis. Ten specialiai prigalvojama kuo daugiau užduočių, kad turėtum paprašyti pagalbos. Klinikoje buvo keistas kavos aparatas su visokiais milteliais, kuriuos reikia sumaišyti, kad gautum puodelį kavos. Nežinojau, kaip tai padaryti, todėl buvau priverstas klausinėti kitų. Kasdien. Labai protinga“.
Apie savo įkurtą ir finansuojamą reabilitacijos kliniką: „Jau senokai nevartoju alkoholio ir narkotikų. Tai visiškai pakeitė mano gyvenimą. Noriu šia žinia dalintis su kitais žmonėmis, Tokios klinikos labai reikalingos. Manau, kad pagausėję atvejai, kai į tokias klinikas patenka garsenybės, pakenkė jų įvaizdžiui. Tai truputį baisu, nes šios klinikos labai reikalingos“.
Apie atrastą ramybę: „Viskas, ką žinau, yra tai, jog niekur nebenoriu eiti. O tai visai neblogai žmogui, kuris visą gyvenimą bėgo“.
Apie gyvenimo pamokas: „Vienas labiausiai pravertusių dalykų, kurių išmokau – prikąsti liežuvį“.
Apie per susitikimą su Didžiosios Britanijos karaliene prieš keletą metų jos užduotą klausimą, ar seniai jis groja: „Atsakiau – na, taip, maždaug 45 metus. Ji nežino, kas aš toks ir ką veikiu. Nieko tokio – aš ir nesitikėjau, kad ji žinos“.
Apie turtą: „Tie, kurie siekia pinigų kaip savo problemų sprendimo, turėtų būti atsargūs galvodami, ko nori. Nes jų maldos netyčia gali išsipildyti“.