E. Kaniava kartu su pianiste Audrone Juozauskaite tądien atidarė labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ ir operos solisto Liudo Mikalausko viešosios įstaigos organizuojamą festivalį „Nuo Paberžės iki Pažaislio“, skirtą Tėvo Stanislovo atminimui.
Šiame festivalyje Paberžės ir Pažaislio muzikos mylėtojus trijų mėnesių tris sekmadienius džiugins trijų tigrų pasirodymai. Pirmąjį pradėjo E. Kaniava, o kiti du tigrais vadinami operos grandai Virgilijus Noreika ir Vladimiras Prudnikovas dar tik ruošiasi lapkritį ir gruodį vyksiantiems koncertams.
Žavėjo publiką
Naujasis muzikos festivalis prasidėjo Paberžės bažnytėlėje Kėdainių dekano kunigo Gintaro Pūro aukojamomis šv. Mišiomis, o po jų Tėvo Stanislovo atminimui skirtas E. Kaniavos ir A. Juozauskaitės koncertas skambėjo Paberžės dvare – 1863 metų sukilimo muziejuje, o pavakare – Pažaislio vienuolyne.
Festivalį atidaręs maestro E. Kaniava atliekamais kūriniais išpažino meilę savo gyvenimo moteriai Barborai.
Šilti, pagarbūs ir nuoširdūs poros jausmai, išsilieję per maestro atliekamus kūrinius ir atsiskleidę pačios Barboros skaitytose eilėse, žavėjo gausią publiką.
Meilė sakrali kaip pati Paberžė
Paklausti, kas jiedviem yra meilė, E. ir B. Kaniavos meiliai pažvelgia vienas į kitą.
Lyg vyro prisilietimo padrąsinta Barbora pirmoji prabyla apie ypatingiausius jausmus: „Meilė yra duotis. Tik nežinau, ar ji duota visiems. Gal ir duota, bet tikriausiai ne visiems lemta ją atrasti...“
„O man regis, kad tai – jausmas, kurio negalima nusakyti. Negalima pasakyti, kas yra meilė, kaip ji gimsta ir kiek laiko trunka. Tačiau drąsiai galima teigti, kad žmogus be meilės yra labai nuskriaustas, – žmonai antrina E. Kaniava. – Meilė – be galo sakrali. Tokia sakrali kaip ir pati Paberžė, kurioje meilės aurą kūrė Tėvas Stanislovas. Juk kai pagalvoji, supranti, kad mes nuolat vieni kitiems linkime laimės, linkime sveikatos, bet niekada negirdėjau, kad kažkas linkėtų meilės. O juk mylėti – tai šitaip svarbu...! Lygiai taip pat, kaip ir būti mylimam. Meilė – didžiausia dovana“.
Norėtų pristabdyti laiką
E. ir B. Kaniavos per gyvenimą drauge žengia jau 47-erius metus. Paklausti, ar neprailgo kone pusė amžiaus vienam šalia kito, tik tarsteli, kad laikas prabėgo labai greitai.
„Neretai pagalvojame, kad būtų neblogai jį šiek tiek pristabdyti“, – šypsosi Barbora.
„O mane guodžia tik vienas dalykas – kad ir jaunimas skundžiasi, jog laikas bėga labai greit. Klaipėdos universitete dėstau jaunimui, daug su juo bendrauju ir dar nesutikau tarp jaunų žmonių tokių, kuriems laikas slinktų lėtai. Vadinasi, ne tik mums, vyresniesiems, tas laikas bėga greitai, tad natūralu, kad ir neprailgsta vienam šalia kito. Anaiptol, veikiau prailgsta vienam be kito“, – juokiasi profesorius E. Kaniava.
Užtenka ir vieno aktoriaus
E. Kaniava džiaugiasi, kad žmona jį lydi beveik į visus koncertus. Ir neretai ne tik kaip koncertų žiūrovė, bet ir kaip aktorė, skaitanti eiles. Ypač ji mėgsta Bernardo Brazdžionio eilėraščius, tad vyras džiaugiasi, kad jį su sutuoktine sieja ne tik šeima, bet ir kūryba.
„Barbora – ilgametė teatro ir televizijos aktorė. Kai jai kadaise pasiūlė labai svarbų vaidmenį Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, „Cilindro“ pjesėje, ji nė nedvejodama atsisakė. Kaip dabar prisimenu, kai ji man pasakė: Eduli, tavęs, artisto, namuose užteks vieno. Labai vertinu jos tokį atsidavimą šeimai“, – džiaugsmu dalijasi E. Kaniava.
Meilė kuria stebuklus
E. ir B. Kaniavos neabejoja, kad tikra meilė kuria pačius tikriausius stebuklus. Vienas iš tokių įsimintinų pavyzdžių – Tėvo Stanislovo meilė Paberžei.
„Žinote, pasakysiu tik tiek – Paberžė – be galo išskirtinė vieta. Sakyčiau, kad ji – Tėvo Stanislovo meilės sukurtas visos Lietuvos stebuklas. Čia žmogų užplūsta neapsakomi jausmai. Ir didžiulė ramybė.
Tėvas Stanislovas buvo išskirtinė asmenybė, jo su niekuo negalima palyginti. Jo bendravimas, netgi jo kalbos maniera – nežemiški. Ir aš turėjau gyvenimo dovaną su juo pabendrauti, o dabar džiaugiuosi, kad savo atliekamais kūriniais Paberžėje galiu prisidėti prie jo atminimo saugojimo“, – sako E. Kaniava.
Išaugo iš renginių ciklo
Festivalis „Nuo Paberžės iki Pažaislio“ išaugo iš Tėvo Stanislovo atminimui skirtų renginių ciklo, kurį labdaros paramos fondas jau antrus metus organizuoja drauge su operos solistu Liudu Mikalausku.
„Iki šiol koncertus Paberžėje rengėme tik Tarptautinės muziejų nakties išvakarėse, per Tėvo Stanislovo mirties metines ir švęsdami jo gimtadienį, tačiau drauge su Liudu svajojome šį renginių ciklą užauginti iki muzikinio festivalio, kad Paberžė būtų pilna žmonių gyvasties net ir rudenį bei žiemą, tuomet kai šalta. Juk Tėvas Stanislovas čia gyveno visais metų laikais“, – džiaugiasi įgyvendinta festivalio idėja koncerno personalo direktorė bei labdaros ir paramos fondo gerosios valios ambasadorė Virginija Ragauskienė.
L. Mikalauskas ir V. Ragauskienė viliasi, jog šis koncertų ciklas taps gražia tradicija, dovanojančia jaukius susitikimus su patyrusiais scenos meistrais bei jaunais talentais.
Jau lapkričio 15 dieną Paberžės dvare, o vėliau tą pačią dieną Pažaislyje savo dainomis klausytojų širdis džiugins Virgilijus Noreika, o gruodžio 6-ąją festivalį „Nuo Pažaislio iki Paberžės“ užbaigs Vladimiras Prudnikovas.