2015-01-01
Su savo Mama (93 m.+8 mėn.) sveikiname visus Draugus, kurie laimingai sulaukė 2015-jų. Sveikatos visiems. Ir sveikatos. Ir sveikatos.
Šiemet sulaukėm ypač netikėtų skambučių iš seniai pamirštų buvusių draugų. Sveikinimų. O šventinės dienos buvo kupinos įspūdžių. Tarkim, miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ Kauno Žalgirio arenoje.
Man, kaip parašiusiam istorinį romaną „Karalienė Barbora“, buvo smalsu stebėti: ar atpažinsiu sąšaukas su romano siužetu? Pamačiau keletą scenų, kurių tikrumoje nebuvo. Toks istorinis melas rėžė ausį. Tarkim, Barbora ir karalienė Bona Sforca niekada nebuvo susitikusios, o miuzikle – ištisas siužetas. Tarkim, karalius Žygimantas Augustas klaupiasi ant kelių ir prašo Radvilų jam atiduoti per žmoną Barborą Radvilaitę. Tokio dalyko būt negalėjo!
Įstrigo teksto „perliukai“, šiuolaikinis gatvinis slengas, tarkim, „kietas“ ir pan. Na, šokiai, Cholinos režisuoti šokiai, žinoma, nuostabūs. Ir Statkevičiaus kurti aktorių drabužiai – unikalūs.
Daugel metų nemedžiojau, bet susigundžiau „kalėdine“ medžiokle. Ir nepasigailėjau. Nuostabus oras, pasakiška gamta ir labai malonus bendravimas. Ir svečiai svečiai svečiai.
Ir rami kalba iki paryčių.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
Kai stabilizuojasi Mamos protas, kai nuslenka „sielų“ šešėliai, kai Mama pavalgiusi, gerai išsimiegojusi, kai leidžia sveikata, Ji kalba:
– Tokių švenčių, kaip Nauji Metai aš neprisimenu. Buvo šv. Kalėdos ir mes šventėme iki Trijų Karalių. Stalas nukrautas, ateina kaimynai, mes šėliojam ir gražiai kalbam.
– O kas prižiūrėjo jūsų gyvulius? Kiek jų buvo? Girdėjau: 20 arklių (vienas veislinis eržilas ir kokios 5-6 veislinės kumelės, o kiti – kastratai), apie pusšimtis karvių ir per 100 kiaulių. Buvo didžiulis pulkas įvairių paukščių ir avių vilnoms. Kas visą tą ūkį per kalėdines šventes prižiūrėjo, jei samdiniai: bernai ir mergos buvo išvykę kalėdinių atostogų?
– Mes patys. Visi. Mums, mergaitėms teko avys, paukščiai ir šunys.
– O kaip atrodė Tavo jaunystės laikais Kalėdų senis?
– Na, užsivelka išvirkščius kailinius, kailiu į viršų, susiriša rankšluosčiu, ant nugaros prisitaisydavo kuprą, pasiimdavo krepšį, lazdą ir eidavo ar pasikinkęs arklį į roges važinėjo per kaimus, iš trobos į trobą.
– O dovanos? Vaikams gal duodavo saldainių? Ko?
– Saldainiai buvo brangūs. Neduodavo. Iš terbos ištraukdavo kokių visokių mažų dalykų mergaitėms, „prausyklų“, kad būtų gražios. Iš krepšio po stalu paberdavo grūdų dėl būsimų metų derliaus. Krėsdavo visokius juokus. Paskui Tėvelis kviesdavo senį prie stalo. Vaišino. Išlydėdami visada prikraudavo krepšį gėrybių. Senis, būdavo atvažiuoja ir po kelis kartus iki Trijų Karalių (sausio 6 d.). Vaikščiojo ir panaktiniai. Prislenka prie trobos ir gieda kalėdines giesmes. Tėvelis ar Mama eidavo ieškot panaktinių, kviesdavo vidun, bet jie neidavo. Priimdavo dovanas.
– O kalėdojo tik vyrai?
– Panaktiniais dažniausiai eidavo moterys.
– O kas dar?
– Bernai eidavo persirengę meškomis ar pabaisomis. Žvėrimis. Daugiausia raguotais. Ožiais, jaučiais, miško raguočiais. Varė iš namų seną dvasią ir pūtė naują. Jau baigiantis Kalėdų šventėms, po namus pradėdavo lankytis arkliais persirengę bernai. Kartą po kaimą vedžiojo arklį. Ten, kur prie tvoros pririštas arklys, ten vakaruškas. Bėgom visos mergaitės vakarotis. Kaimo gryčioj buvo alaus, virtų grūdų, žirnių, pupų, o kartais ir lašinių su duona.
– O dar?
– Po Naujųjų persirengę bernai po kiemus valkiojo blukį (rąstigalį). Tam, kad namai būtų švarūs ir laimingi.
– O kokia švenčių pabaiga?
– Kaimo gale sukurdavo didelę ugnį. Sudegindavo blukį ir persirengėlių drapanas. Buvo labai linksma ir labai įdomu.
– Įdomiau, nei dabar?
– Dabar sėdžiu namuose, niekur neinu ir nieko nematau. Ne tas jau mano laikas. Pasenau.
- Mama!
Mama skaito knygas, manęs prašo vis naujų ir naujų, vis ieškau, randu, atnešu ir vis sulaukiu nuostabios savo Mamos padėkos. Tiesiog žavi toks besaikis knygų apetitas.
- Mama, Tau šiemet 94!
Padėk, Dangau.
**********************
Bus tęsinys