Kelias sekundes patylėjusi ji pasitaiso skarelę ir tęsia pasakojimą. „Mano kaime šią operaciją daro iš karto keliose šeimose. Mačiau, kaip prieš mane apipjaustė kitas mergaites. Bet nieko nesupratau. Man buvo baisu. Bandžiau pabėgti, bet mane sugavo, trenkė, o paskui ir man tą patį padarė.“ Ji nutyla.
Samah kaimynė 22 m. Marvat papurto galvą, kad nuvytų baisius prisiminimus. Kaip ir draugė, ji užaugo El Margo kvartale, skurdžiame didžiulės Egipto sostinės priemiestyje, ji taip pat pažino apipjaustymo siaubą. Tai patiria dauguma Egipto moterų. Kai kuriais duomenimis, nuo 60 iki 80 proc. egiptiečių tampa šios nuo faraonų laikų egzistuojančios praktikos aukomis. Kasdien Afrikos žemyne tokia operacija atliekama maždaug 6 tūkst. mergaičių. Nilo pakrantėse šis paprotys paplitęs tiek tarp musulmonų, tiek tarp krikščionių.
Ribotas mąstymas
Daugelio nuomone, apipjaustymas garantuoja tyrumą – svarbiausią būsimos santuokos sąlygą. „Jei to nepadarysi, moteris visą laiką bus per daug susijaudinusi ir negalės tinkamai rūpintis namais, – teigia viena jauna moteris ir priduria: O be to negimsta berniukai.“
Tradiciją palaiko absoliutus tabu. „Net viena su kita moterys niekada nekalba apie seksą“, – raudonuodama aiškina Mervat. – Daugelis nežino apie galimus apipjaustymo padarinius – kraujoplūdžius, infekciją, nevaisingumą.
Savo bendruomenėje Mervat ir Samah – pirmos merginos. Jos baigė Medicinos fakultetą, tapo Egipto visuotinės plėtros asociacijos darbuotojomis, jos dirba sanitarinės pagalbos moterims jų rajone centre.
Žinoma, kalba ne iš karto pasisuka apie apipjaustymą. „Iš pradžių reikia su kiekviena moterimi užmegzti patikimus santykius. Mes pasiūlome paslaugas, padedame visame, kas susiję su jos ir vaiko sveikata. Tik kai moteris įsitikina mūsų dorais ketinimais, su ja galima pakalbėti apie apipjaustymą“, – sako Samah.
Ji pati ne iš karto tai sužinojo. Sunku patikėti, kad tokia sena tradicija gali būti žalinga. Mervat atsimena, koks įtūžis apėmė, kai prieš kelerius metus pamatė, kaip į greitosios pagalbos skyrių atvežė kraujais paplūdusią mergaitę: „Pagalvojau, kad moteris, kurios daro apipjaustymo operaciją, reikia sodinti į kalėjimą.“
Ji negali pamiršti nė to baisaus prabudimo naktį, nė skustuvo pjūvio – „vieno visoms, tą naktį apipjaustytoms mergaitėms“. Kai ji kalba su motinomis, pasiryžusiomis suluošinti savo dukteris, ji pasitelkia visą turimą energiją, kad joms įrodytų – ši operacija, neva daroma iš meilės, mergaitės labui, – yra nusikaltimas.
Teka kantriai paneigti argumentus operacijos naudai. Pavyzdžiui, kai motinos, pateisindamos apipjaustytas mergaites, remiasi pranašo Mahometo priesakais, merginos joms atsako, kad imamas Al Azhara (aukščiausias autoritetas sunitų islame) nustatė, jog šie priesakai nėra tikri. „Saudo Arabijoje moterų neapipjausto, vadinasi, su religija tai niekaip nesusiję“, – piktinasi Samah. Ji primena, kad tyrumas eina ne iš kūno, o iš širdies ir sielos. „Tyrumas įskiepijamas auklėjimu“, – įsitikinusi ji.
Kiekviena moteris, kurią pavyksta perkalbėti, – tai pergalė, mano Samah ir Mervat. Jos nepuoselėja iliuzijų. „Būna, kad grįžusi namo, iš vyro ji išgirsta kitokius žodžius, ir to pakanka, kad ji paklustų tradicijai.“
Čia jų pastangos nieko nepakeis. Kaip nieko nepakeis nė ministrų kalbos, nei dvasinių vadovų pasisakymai – už konferencijų salių sienų jų kalbų niekas negirdi. „Apie tai reikia kalbėti mečetėse, bažnyčiose, mokyklose. Vienos nieko nepadarysime. Reikia surengti kampaniją vyrams – ne itin tinkame tokiai užduočiai“, – liūdnai sako Mervat.
Viską lemia pinigai
Mergina įpykusi, ji plūsta gydytojus. „Daugelis iš jų toliau daro apipjaustymus, nors tai draudžiama. Jiems reikėtų atkalbėti moteris nuo to, bet jie renkasi pinigus.“ Nuo 1997 m. Egipte uždraustas moteriškas apipjaustymas, išskyrus medicininę būtinybę. Šia gudria dingstimi daugelis naudojasi.
Na, o El Marge niekas negali sau leisti sumokėti 10 eurų už apipjaustymą pas gydytoją. Operacija pas bobutę kainuoja penkis kartus mažiau. Tokios operacijos atliekamos be anestezijos, be dezinfekcijos, todėl kasdien miršta mergaičių. O tuo besiverčiančioms bobutėms (dajoms) tai pelningas verslas.
Šiemet Mervat ir Samah šešis mėnesius dirbo kartu su dajomis – priiminėjo gimdymus, žadėjo pinigų už kiekvieną neatliktą apipjaustymą. „Jei jos nesutiks apipjaustyti, mes padėsime joms gauti gydytojos patentą“, – tikina merginos.
Na, bet didžiausią pergalę jos jau laimėjo – pasiekė, kad jų jaunesnės seserys, šiuo metu paauglės išvengtų jų likimo.