- Laukiatės pirmagimio. Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas sukūrus šeimą?
Egmontas: Atėjo laikas, kai mano gyvenimas pradėjo keistis, susiradau savo žmogų – mylimą moterį ir geriausią draugę. Manau, tai labai sėkmingas lūžis. Panorau būti namuose, puoselėti šeimos vertybes, o ne lakstyti. Pasikeitė ir mano darbas. Vis dar esu šiek tiek susijęs su pramogų verslu, tačiau nenoriu atiduoti viso gyvenimo svetimiems žmonėms, viešumai.
Vakarėliai ir naktinis gyvenimas buvo neatsiejama mano darbo dalis, bet po kurio laiko pavargau. Savo namuose sukūrėme ramybės oazę, kur galime pailsėti. Galvojame apie vaiką, kokioje aplinkoje jam reikės augti. Šiuo metu ruošiamės jo atėjimui į pasaulį, įrengėme kambarį.
Reda: Nustojome lankytis triukšmingose vietose ir mums to visai netrūksta.Vengiame didelių susibūrimų, nes žmonės juose netikri, nenuoširdūs.
Abu esame aktyvūs žmonės. Iki nėštumo aš daug jodinėjau, turime dviračius. Gyvename gamtos apsuptyje, šalia yra ežeras, todėl nepraleidžiame progos romantiškai paplaukioti valtimi. Nuosavo namo kieme Egmontas pasirūpino sporto įranga, planuoja vėl pradėti sportuoti.
- Egmontai, ne paslaptis, kad šou pasaulis kupinas vakarėlių iki paryčių, alkoholio. Ar toks gyvenimo būdas atsiliepė Jūsų sveikatai?
Egmontas: Naktinis gyvenimas, kuris man buvo įprastas, – nėra sveikas, būtent todėl norėjau keisti darbą. Dažnai jaučiausi pavargęs, išsekęs nuo kelionių, nes iš pasirodymų namo tekdavo važiuoti naktį, nepalankiomis sąlygomis, rizikuoti savo sveikata.
Būti scenoje nėra paprasta - reikia visą save atiduoti publikai. Ieškodami nusiraminimo ar atsipalaidavimo būdo, pramogų verslo žmonės linkę vartoti alkoholį arba narkotikus. Šie man visada buvo tabu, niekada jų nevartojau. Tai – mano mamos nuopelnas. Vaikystėje ji man plačiai paaiškino apie narkotikų ir tabako gaminių daromą žalą sveikatai. Nesmerkiu rūkančiųjų, tačiau pats šio įpročio neturiu.
- Laukdamiesi pirmagimio turėjote progą įvertinti mūsų šalies teikiamas medicinos paslaugas.
Reda: Apie nėštumą sužinojome likus kelioms dienoms iki vestuvių būdami Tailande. Iš karto kreipėmės į ten esančius gydytojus, atlikome reikiamus tyrimus ir likome labai patenkinti mums suteiktomis paslaugomis svečioje šalyje. Turėjome progą taip pat apsilankyti Azerbaidžano gydymo įstaigose, nes dažnai ten keliaujame verslo reikalais. Pastebėjome, jog šioje šalyje medicinai ir mokslui skiriamas didelis dėmesys.
Lietuvoje pas gydytoją lankausi periodiškai, esu patenkinta aukštu medicinos paslaugų lygiu. Į nėštumą būtina žiūrėti labai atsakingai, reikia pasikliauti profesionalais. Gydytojams patarus nėštumo pradžioje lankiau masažą, baseiną, visada konsultuodavomės su jais dėl kelionių.
Sužinojusi, kad laukiuosi nepuoliau į paniką, tačiau pradėjau labiau save saugoti, daugiau ilsėtis, stengiuosi gerai išsimiegoti. Gyvename įprastai, maitinamės visaverčiu maistu, todėl nuo pat nėštumo pradžios jaučiuosi gerai. Iki gimdymo likus mėnesiui tiesiog nekantriai laukiu vaikelio.
- Stebint jus atrodo, jog esate neišskiriami...
Egmontas: Taip ir yra. Jei nesimatome valandą ar porą, skambiname vienas kitam ir teiraujamės, kaip sekasi. Siekiame visą laiką leisti kartu, nes vienas be kito negalime. Šeima tapome visai neseniai, bet daug visko patyrėme, kartu mums sekasi. Pasirinkau Redą, nes su ja man buvo smagu bendrauti, jaučiau, kad jai galiu patikėti savo gyvenimo dalį, save patį, vaikų priežiūrą, jų auklėjimą.
Ne kartą lankėmės Azerbaidžane, šios šalies kultūra man priminė šeimos vertybes. Ten stiprus moters kultas, jos yra saugomos ir jų klausoma. Pats visada pasikonsultuoju su Reda, paprašau jos patarimo. Man pasisekė, jog šalia manęs labai protinga moteris.
Vyrai, kurie mano, jog moteris turi būti nuošalyje, kol jie vadovauja verslui ar valdo valstybę, – labai klysta. Moteris daugeliu atveju yra daug išmintingesnė, turi geresnę nuojautą. Geras vyras visada gerbs ir klausys savo moters nuomonės.
Šeimoje nekonfliktuojame, pasidaliname pareigomis. Aš esu atsakingas už „ūkinę“ veiklą: apeinu daržą, kiemą, sutvarkau aplinką, sukuosi prie automobilio, atlieku remonto darbus. Ilgą laiką gyvenau vienas, todėl moku nudirbti praktiškai viską, tačiau labai malonu, kai žmona gali padėti, kai atėjęs randi sulankstytus ir sudėliotus rūbus ar sutvarkytus namus.
- Kokie Jūsų darbai dar laukia?
Reda: Artimiausias planas – pasinerti į tėvystę, o vėliau tęsime pradėtus darbus.
Egmontas: Šešerius metus vykdome veiklą Azerbaidžane, organizuojame renginius, statome spektaklius. Pastaruoju metu labiau susidomėjome socialiniais projektais, bendradarbiaujame su šios šalies kultūros ministerija. Mums, kaip naujai susikūrusiais šeimai, šis darbas labai tinka.
Neseniai dirbdami su Azerbaidžano policija švietėme moksleivius saugaus eismo taisyklių temomis, kalbėjome apie būtinybę nešioti atšvaitus tamsiu paros metu. Malonu žinoti, kad ši veikla – ne tik uždarbis, bet ir galimybė prisidėti prie vaikų ugdymo.