„Daugelis žmonių kalba apie klimato kaitą, bet perteklinis vartojimas sukuria daugiau problemų“, – įsitikinęs G. Bučas, organizuojantis įvairias akcijas, skatinančias perteklinio vartojimo mažinimą ir padedančias puoselėti visų mūsų namus – gamtą, Lietuvą, visą planetą.
Giedrius Bučas – aktyvus, sąmoningas ir pilietiškas. Jis kasdien renka šiukšles ir savo pavyzdžiu kviečia žmones pradėti gyventi kitaip.
„Socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ atsirado prieš penkerius metus. Pradėjau domėtis tvariu gyvenimo būdu. Lankiausi parodoje Suomijoje, kur pastebėjau, kaip suomiai iš senų daiktų sukuria naujus dalykus. Jie neišmeta senų daiktų, neeikvoja gamtos resursų ir neskatina šiukšlinimo. Mes visi namuose turime daug nebenaudojamų daiktų, kuriuos galima prikelti naujam gyvenimui. Tarša atsiranda gaminant daiktus ir juos utilizuojant. Atsiradus pramonei žmonės įprato taip gyventi. Kuo labiau tuo domėjausi, sužinojau terminą apie perteklinį vartojimą. Kuo labiau domėjausi šia tema, tuo daugiau norėjosi veikti. Pradėjau dirbtuves, skirtas vaikams, vykdau išvažiuojamąsias edukacijas, pavyzdžiui, vykstu į mokyklas, kur šneku apie aplinkosaugą ir darnų vartojimą. Aš ir seniau buvau linkęs kurti, konstruoti, atnaujinti baldus. Pomėgį meistrystei paveldėjau iš tėčio“, – mintimis, kas paskatino jo paties keitimąsi, dalijosi G. Bučas.
Vartoti tik tiek, kiek reikia
Anot G. Bučo, Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) atstovai yra pasakę, kad keturios globalinės problemos – socialinės, ekonominės, demografinės ir ekologinės, su kuriomis susiduria žmonija, atsirado dėl perteklinio vartojimo. Taip, anot pašnekovo, yra ir dėl netolygaus resursų paskirstymo. Todėl turime galvoti, kaip mažinti vartojimą.
„Ekonomistai sako, kad mažinant vartojimą nukentės ekonomika, bet galima vartoti kitus dalykus – galima kurti „žalius“, tvarius produktus. Pavyzdžiui, plastikas – visi žinome, kad svarbu mažinti jo vartojimą. Galima galvoti, kokie galėtų būti alternatyvūs būdai. Manau, kad minimalistinis gyvenimo būdas – itin svarbu. Tačiau aš netikiu, kad „zero waste“ yra įmanoma šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kai kalbame apie gyvenimą mieste. Suprantama, galima kalbėti apie „zero waste“, jei žmogus gyvena miške ir nejuda iš savo gyvenamosios vietos, bet dažnam tai neįmanoma“, – teigia vyras.
Giedrius Bučas tvirtina, kad svarbu pasistengti vartoti tik tiek, kiek reikia. Tuo pačiu, svarbu galvoti savo galva.
„Eidamas surenku šiukšles, kurias pamatau. Tai mano indėlis, o kartu ir pavyzdys kitiems. Aš, žinoma, kalbu ir su verslų atstovais. Manau, kad nesu tas tylusis lyderis, greičiau pokyčių lyderis. Aš turiu vaikus ir noriu palikti po savęs kažką gero, švaraus. Noriu, kad mano vaikai gyventų švarioje aplinkoje“, – savo indėliu dalijosi G. Bučas.
Per dvi valandas – 8 tūkst. nuorūkų
G. Bučas nuolat organizuoja socialines, menines akcijas. Pernai metais buvo surengtas žygis aplink Kauną – šešias dienas G. Bučas su komanda keliavo ir rinko šiukšles. Jas vėliau išrūšiavo ir pateikė ataskaitą to, ką rado. Visi, kas norėjo, galėjo prisijungti prie šios aktyvaus vyro iniciatyvos. Akcija domėjosi virš 1000 žmonių, bet įsitraukė mažiau.
„Per šešias dienas radome 270 kilogramų šiukšlių, vienetais jų buvo net 11 tūkstančių penki šimtai . Daugiausia – nuorūkos. Per dvi valandas surinkome 8 tūkstančius nuorūkų. Šią informaciją pateikėme ir gamintojams. Norisi edukuoti vartotojus“, – apie prasmingus darbus pasakojo pašnekovas.
Kita šio vyro organizuota akcija vyko Melnragės paplūdimyje, kur buvo „sijojamas“ smėlis. Akcijos tikslas – vėlgi surinkti šiukšles. Čia taip pat didžiausia šiukšlių dalis buvo nuorūkos. Dar viena akcija vyko Nemuno ir Neries santakoje. G. Bučas taip pat valė prie Kauno paveikslų galerijos esančio fontano-baseino dugną. Ten vėlgi radome daugiausia išmestų nuorūkų.
Tikroji lyderystė – ne moralizuoti, o ugdyti žmonių sąmoningumą
Vyras prisidėjo ir prie pasaulinės akcijos „River Cleanup“, kurios tikslas – upių valymas. Bučas su bendraminčiais valė Nemuno salą, kur įmenino šulinį, pilną šiukšlių. G. Bučas pasakoja, jog ten buvo šulinys su vandeniu, bet bėgant metams žmonės į jį primetė daug šiuklių.
„Sugalvojome šį šulinį uždengti ir prie jo atsiras užrašas: „nespjauk į šulinį“. Šiuo būdu žmonėms norime perduoti žinutę, kad turime tausoti gamtą, sąmoningai gyventi ir rūpintis mus supančia aplinka. Svarbu galvoti, ką paliksime savo vaikams, negalime „spjauti“ ant gamtos“, – savo rūpestį išreiškė G. Bučas.
Vyras tikina, kad jis nori žmonėms perduoti žinią, kad turime susitvarkyti savo aplinką, bet jis tai nenori daryti moralizuodamas ar besibardamas.
„Aš nesakau žmonėms, kad negalima, nemeskite, nevadinu jų blogais. Mano tikslas – skatinti suvokimą kūrybiniais būdais, pavyzdžiui, per patarles, pasitelkiant vizualines priemones. Kuriame plakatus ir skatiname žmones juos pamačius nusišypsoti ir pagalvoti, o ką aš asmeniškai galiu padaryti?“, – savo požiūrį dėsto pašnekovas.
„Mano kiemas – ir mano miestas, ir visa Lietuva, ir mūsų planeta“
G. Bučas pasakoja, kad kalbant apie lyderystę, svarbu galvoti, kaip paveikti žmones, ką padaryti, kaip juos suvienyti. Tą daryti reikia ne baudomis ir draudimais. Jei einama tokiu keliu – žmonės užsiblokuoja, nepriima, kad tai skirta jiems, sako „čia tikrai ne apie mane“.
„Bandau siekti sąmoningumo kitais būdais – surenku šiukšles, suskaičiuoju, pateikiu duomenis ir kalbu faktais, tiesiog informuodamas ir dalindamasis tuo, ką matau. Skatinu žmones pačius galvoti, susimąstyti, kokias mintis jiems kelia, kai mato mano pateikiamą statistiką ar vizualinius projektus. Pavyzdžiui, kvadratiniame metre smėlio esančios dvi nuorūkos – ar daug, ar mažai, gerai ar blogai? Viena nuorūka, patekusi į vandenį, užteršia vieną kubinį metrą vandens. Kai kalbu faktais ir skaičiais, žmonėms aiškiau. Jie sako, kad dažnai net nesusimąsto apie tai“, – įdomia statistika ir požiūriu dalijosi vyras.
„Mano kiemas – tikrai ne tik erdvė, kurioje gyvenu. Juk tai ir mano miestas, Lietuva, mūsų visų planeta. Mano svajonė, kad žmonės keistų savo požiūrį ir pradėtų kitaip galvoti: manau, kad šiukšlė tampa mano ne tada, kai aš ją išmetu, o tada, kai aš ją pamatau. Net jeigu ją išmečiau ne aš“, – pasakoja G. Bučas.
Pasak G. Bučo, situacija gerėja, bet dar ne pakankamai. Žmonėms dar trūksta žinių. Kartais žmonės net nežino, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi. Galvoja, kad natūralu, jog kažkas kitas turi sutvarkyti, surinkti šiukšles. Kartais G. Bučo žmonės klausia, kada požiūris į gamtą ir vartojimą pasikeis? „Aš optimistiškai, bet realistiškai žiūriu. Mano vaikai jau suaugę. Jie žino, ką daro. Aš tikiu, kad jie perduos žinutę savo vaikams, jie savo vaikams ir taip toliau. Tikiu, kad dar dvi trys kartos ir mes gyvensime natūraliai tausodami gamtą, rūpindamiesi ja“, – mintimis dalijosi G. Bučas.
Lyderiu gali būti kiekvienas
Giedrius Bučas įsitikinęs, kad nebūtinai turi būti vienas lyderis, keičiantis pasaulį. Lyderiu gali būti bet kas, bet kokioje srityje. Jei imsi kažką daryti, rodysi pavyzdį – tu ir būsi lyderis. „Aš pabrėžiu bendruomenių svarbą, yra daug stovyklų, festivalių, taip pat buriasi verslo lyderiai. Jie gali būti pavyzdžiu vienas kitam bei rodyti pavyzdį visuomenei. Mokykla – taip pat lyderystės vieta. Mokytojai yra lyderiai. Juk kiekvienas iš mokytojų gali būti lyderiu, skatinančiu ir įkvepiančiu vaikus, bet nebūtinai tik juos, o ir suaugusius.
Nežinau, ar aš lyderis, nors mus ir vadina pokyčių lyderiais. Man tiesiog patinka tai, ką darau. Aš einu ir renku šiukšles kiekvieną dieną, pakalbu su žmonėmis, kuriuos sutinku. Ir jei per dieną bent vienas žmogus pakeis savo mąstymą ta gerąja linkme, tai manau, kad aš tiesiog darau savo darbą, įnešu savo indėlį. Per penkis metus esu bendravęs su daugiau nei 6000 vaikų, darėme jiems dirbtuvėles, diskutavome. Galvoju, kad jei keli procentai išgirdo, pakeitė savo įpročius šeimose, tai jau yra gerai“, – mintimis apie lyderystę dalijosi vyras.
Rugpjūčio mėnesį – žygis aplink Lietuvą
Rugpjūčio 15 dieną prasidėjo G. Bučo planuojamas žygis aplink Lietuvą, kuris tęsis 80 dienų. Bus bandoma įveikti 1200 kilometrų. Žygio misija – rinkti šiukšles, jas analizuoti bei skaičiuoti. Planuojama surinkti „vartotojo dėlionę“. Prie žygio prisijungti yra kviečiamos ir bendruomenės.
„Visus norinčius Lietuvos gyventojus ir įmonių kolektyvus kviečiu pasirinkti sau tinkamą atkarpą ir dalyvauti šiame žygyje. Iš rastų atliekų arba antrinių žaliavų Kaune kursime meninę instaliaciją, kuri du su puse mėnesio ten augs, vyks įvairūs renginiai. Kursime dokumentinį filmą. Turime didelių ambicijų šį filmą parodyti Europai, o gal ir visam pasauliui. Mūsų komandoje šiuo metu apie trisdešimt žmonių. Visi dirbame savanorystės principu. Neturime biudžeto algoms mokėti. Visi šie žmonės ir yra lyderiai, įsijungiantys savo darbais“, – teigė pašnekovas.
-------
Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) projekto #TyliLyderystė tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai – retai visuomenei žinomi, tačiau savo kilniais darbais kitų gyvenimus keičiantys ir įkvepiantys tylūs lyderiai.