Įvykių santrauka
Leah Toby Roberts gimė 1976 metais. Ji augo Daramo priemiestyje, Šiaurės Karolinoje. Mergaitė mėgo leisti laiką su tėvais ir vyresniais broliu bei seserimi – Heathu ir Kara.
L. Roberts vaikystė nebuvo kuo nors išskirtinė. Deja, mergaitei įžengus į paauglystę, prasidėjo bėdos. 1995 metais septyniolikmetės tėvui buvo diagnozuota lėtinė plaučių liga. Vėliau, kai mokėsi antrame Šiaurės Karolinos universiteto kurse, nuo širdies ligos netikėtai mirė motina.
Po kurį laiką trukusio gedulo L. Roberts sugrįžo prie mokslų, tačiau netrukus pateko į eismo įvykį, kurio pasekmės – pradurtas plautis ir sutrupintas šlaunikaulis. Atsižvelgdami į kojos sužalojimo sunkumą, gydytojai buvo priversti įterpti metalinį strypą, kad kaulas tinkamai sugytų.
Avariją pergyvenusi mergina jautėsi tarsi iš naujo gimusi. Patyrusi, ką reiškia pabuvoti per plauką nuo mirties, L. Roberts ėmė nevaržomai džiaugtis gyvenimu, rašoma portale thetruecrimefiles.com.
Praėjus maždaug šešiems mėnesiams, 1999 metų pavasarį, mirė L. Roberts tėvas. Nors iki koledžo baigimo tebuvo likęs tik semestras, jauna moteris paliko mokyklą, kad, kaip pati sakė, galėtų nevaržomai mėgautis gyvenimu. Vyresnėliai brolis ir sesuo tokiam jos žingsniui nepritarė.
23-ejus metus tada turėjusi L. Roberts pasiliko Darame – išsinuomojo būstą su drauge, vardu Nicole. Daugiausia dėmesio ji skyrė savęs tobulinimui – mokėsi groti gitara ir fotografuoti. Tuo metu prisijaukino katę, vardu Bea. Moteris begalę laiko praleisdavo kavinėse, rašydama poeziją ir samprotaudama apie gyvenimo prasmę.
2000 m. kovo 9 d. L. Roberts telefonu pasikalbėjo su seserimi Kara: abi išreiškė norą kuo greičiau pasimatyti. Po kelių valandų ji susitarė rytojaus dieną padėti draugei Nicole prižiūrėti vaikus.
Tą patį vakarą Nicole nerado draugės namuose. Prie namų nebuvo ir jos automobilio – 1993 metų „Jeep Cherokee“. Vis dėlto tai nepasirodė įtartina, kadangi L. Roberts gyvenimo būdui ir charakteriui buvo būdingas spontaniškumas – juk jinai niekur nesimokė, niekur nedirbo ir gyveno iš to, ką paveldėjo.
Kitą dieną L. Roberts neprisistatė prižiūrėti vaikų, nors buvo žadėjusi. Netruko paaiškėti, kad moteris taip ir nebuvo grįžusi namo. Pirmadienį, kovo 13 d., Nicole susisiekė su draugės seserimi Kara ir prisipažino nežinanti, kur yra Leah. Kara, savo ruožtu, kreipėsi į Daramo policiją ir pranešė apie sesers dingimą.
Nuo to laiko niekas daugiau Leah Roberts nematė ir nieko apie ją negirdėjo.
Svarstytos versijos
Leidosi į spontaniškai sumanytą kelionę, tačiau ketino grįžti
Kovo 14 d. Kara ir Nicole, atidžiai apieškojusios L. Roberts kambarį, nustatė, kad trūksta begalės drabužių. Katė Bea taip pat buvo dingusi. Nebuvo ir jos narvelio, maisto bei kitų gyvūno priežiūrai būtinų daiktų.
Užtat pavyko aptikti raštelį su štai kokiu sakiniu – „Nesu savižudė, o kaip tik priešingai.“ Prie užrašytų žodžių puikavosi L. Roberts nupieštas Češyro katino vypsnys, matyt, turėjęs reikšti, kad žingsnis, kurį ji nusprendė žengti, nors ir atrodo šelmiškas, leidžia pasijusti laimingai.
Raštelyje nesunku aptikti užuominų apie Jacką Kerouacą – bytnikų kartos atstovą, chaotiškai rašiusį apie keliones, kaip būdą save pažinti. Minėtina, kad iki dingimo L. Roberts su draugais aptarinėjo J. Kerouaco kūrybą, o ypač knygą „Dharmos valkatos“ („The Dharma Bums“) – garsiojo romano „Kelyje“ („On the Road“) tęsinį. „Dharmos valkatose“ J. Kerouacas aprašinėje Kaskadiniuose kalnuose praleistą laiką ir viską, ką tuo metu patyrė.
Į paliktą raštelį buvo įsukta pakankamai grynųjų mėnesio nuomai ir įvairioms paslaugoms apmokėti. Pinigai, trūkstami daiktai ir raštelio turinys pakišo L. Roberts artimiesiems mintį, kad moteris išvyko į kelionę, tačiau planavo grįžti.
Kara, pasinaudodama turėtais įgaliojimais, patikrino L. Roberts banko sąskaitas. Sprendžiant iš atliktų pavedimų, buvo galima manyti, kad L. Roberts tikrai išvyko į kelionę, kurios beveik neplanavo.
Kovo 9 d. popietę, netrukus po to, kai ją paskutinį kartą ją matė kambariokė, L. Roberts išsigrynino kelis tūkstančius dolerių.
Žvelgdama į banko ataskaitą, Kara nesunkiai išsiaiškino, kad naudojantis debeto kortele buvo sumokėta už numerį netoli Memfio Tenesio valstijoje esančiame motelyje. Keletas kitų mokėjimų už degalus ir maistą padėjo Karai nustatyti sesers judėjimo po šalį trajektoriją. Paskutinį kartą buvo sumokėta už degalus. Pinigai buvo pervesti Brukse, Oregono valstijoje, kovo 13 d.
Kara dėkojo likimui už tai, kad sesuo gyva ir sveika. Peržvelgusi L. Roberts finansines operacijas ir pasikalbėjusi su keletu jos draugų, Kara įsitikino, kad sesuo išvyko į kelionę, kurią dedikavo savęs pažinimui, ir, imituodama J. Kerouaco „Dharmos valkatas“, patraukė į Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus.
Žuvo eismo įvykyje
Kara beveik neabejojo, kad kovo 18 d. sesuo paskambins ir pasveikins su gimtadieniu. Deja, nutiko visai ne taip: iš Vatkomo apygardos (Belinghamas, Vašingtono valstija) šerifo biuro moterį pasiekė didžiulį nerimą sukėlusi žinia. Kaip tik tą dieną, kaip buvo pranešta, rytais prasibėgti įpratę žmonės pastebėjo į miškingoje teritorijoje žiojėjantį tarpeklį nugarmėjusį džipą. Tarpeklis eina netoli Kanjono upės kelio – jungties tarp Beikerio kalno ir Snokvalmio nacionalinio miško teritorijoje įsikūrusių gyvenviečių bei nuošalių medienos apdirbimo stovyklų ir Beikerio kalno greitkelio.
Bėgdami žmonės pastebėjo pakelėje išmėtytus drabužius. Keletas drabužių kybojo ant šalimais augusių medžių šakų. Kiek paėjėję jie rado ir gerokai aplamdytą transporto priemonę. Bėgikai iškvietė policiją. Policija iš karto nustatė, kad automobilio numeris sutampa su dingusio Leah Roberts džipo numeriu.
Dingusio asmens transporto priemonės radimas dažnai tampa bylos nagrinėjimo lūžio tašku, tačiau aplink L. Roberts džipą rasti daiktai iš pat pradžių tyrėjus nemenkai suglumino.
Džipo salone, taip pat aplinkui transporto priemonę buvo išmėtyti L. Roberts pasas, čekių knygelė, kredito ir debeto kortelės, vairuotojo pažymėjimas, drabužiai, gitara ir kiti asmeniniai daiktai. Jos kelnių kišenėje pareigūnai rado 2,5 tūkst. dolerių grynaisiais. Automobilyje buvo ir katės ėdalas bei nešyklė, bet Bea – L. Roberts katės – niekur nebuvo.
Po grindų kilimėliu tyrėjai aptiko L. Roberts motinos sužadėtuvių žiedą – papuošalą, kurį, anot artimųjų, moteris ypač brangino ir su kuriuo niekada nesiskyrė.
Ištyrusi eismo įvykio aplinkybes – medžiams ir džipui padarytą žalą – policija nustatė, kad prieš nelaimę automobilis važiavo 64 kilometrų per valandą greičiu. Sprendžiant iš to, kaip išvartyti salone buvę daiktai, buvo galima spėti, kad jis kelis kartus apsivertė.
Vis dėlto kilo įtarimas, kad vairuotojas per įvykį nenukentėjo – džipo salone nebuvo rasta kraujo pėdsakų. Priekinio lango stiklas buvo suskilinėjęs, tačiau tikrai ne nuo smūgio galva. Viruotojo saugos diržas nebuvo įtemptas, kaip tikrai būtų nutikę staigaus stabdymo atveju. Policija darė prielaidą, kad džipas buvo specialiai nustumtas į tarpeklį, tačiau jo viduje nebuvo žmonių. Deja, šito įrodyti tuo metu buvo neįmanoma.
Ypač glumino tai, kad džipo langai buvo apkaišyti apklotais ir pagalvėmis, tarytum kažkas po incidento transporto priemone naudojosi kaip laikina buveine.
Šiaip ar taip, nepaisydami atitinkamų įrodymų stygiaus, tyrėjai neatmetė versijos, kad L. Roberts galėjo būti sužalota per katastrofą, o vėliau patraukė į miškus. Ištisas dvi savaites buvo šukuojama aplinkinė teritorija. Paiešką vykdė šunimis ir sraigtasparniais disponuojančių gelbėtojų komanda. Nepaisant sutelktų pastangų, L. Roberts rasti nepavyko.
Spėjimą, kad sužeidimų patyrusi L. Roberts galėjo išklysti į miškus, patvirtino vieno policijai paskambinusio asmens pranešimas. Vyras nurodė, kad matė ieškomą moterį Everete (Vašingtonas) esančioje „Texaco“ degalinėje, ir tai įvyko netrukus po to, kai buvo rastas džipas. Remiantis jo liudijimu, netoli degalinės pastebėta moteris atrodė praradusi orientaciją. Kad ir keista, perdavęs šią informaciją, liudininkas ėmė panikuoti ir padėjo ragelį taip ir neprisistatęs. Policija neatmetė galimybės, kad informacija galėjo būti teisinga ir siekė išsiaiškinti daugiau detalių.
Per kelerių metų laikotarpį tyrėjai, pasitelkę šunis, ne kartą apieškojo aplinkui eismo įvykio vietą plytinčią miškingą teritoriją. Buvo panaudoti ir metalo detektoriai: manyta, kad šie prietaisai padės surasti moterį pagal į koją įstatytą metalo strypą. Deja, visos pastangos buvo bergždžios.
Buvo įvykdyta žmogžudystė
Tyrėjai mano, kad egzistuoja 50 proc. tikimybė, jog L. Roberts buvo nužudyta.
Tik tokiu atveju išlieka klausimas, ar ji pati nuklydo nuo eismo įvykio vietos ir tada buvo nužudyta, ar iš pradžių kažkas moterį nužudė, o tada inscenizavo eismo įvykį.
Galimas daiktas, kad džipui slystant į tarpeklį L. Roberts patyrė sužalojimų ir kurį laiką, kol bent kiek apgis, praleido automobilyje, o tada išėjo į kelią su viltimi prisikviesti pagalbą. Moteris galėjo susistabdyti Beikerio kalno greitkeliu važiavusį automobilį, na, o automobilio vairuotojas galėjo pasinaudoti situacija – įvykdyti žmogžudystę ir aukos kūną išmesti kur nors labai toli.
Taip pat gali būti, kad L. Roberts buvo nužudyta jau pasiekusi Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus, tačiau anksčiau nei džipas nuriedėjo nuo kelio.
Šaknelė nuo bilieto į kovo 13 d. Belinghamo „Bellis Fair“ kino teatre rodytą filmą „Amerikos grožybės“ („American Beauty“) davė pagrindo manyti, kad minėtą regioną L. Roberts buvo pasiekusi ne mažiau kaip prieš penkias dienas iki automobilio radimo.
Bilieto šaknelę surado Kara ir Heathas, nuskridę į Belinghamą ieškoti dingusios sesers. Jiedu patraukė į „Bellis Fair“ prekybos centrą (kuriame veikė kino teatras) ir klausinėjo parduotuvių savininkų, ar šie neprisimena matę sesers išvaizdą atitinkančios moters. Ko nors konkretaus sužinoti nepavyko, todėl Kara ir Heathas nutarė išmėginti laimę aplinkiniuose restoranuose. Beveik nekilo abejonių, kad prieš kino seansą arba po jo L. Roberts turėjo kur nors užkąsti.
Visų pirma, Kara ir Heatho dėmesį patraukė vienintelis prekybos centre veikiantis tradicinis (ne greitojo maisto) restoranas. Atrodė, kad tai kaip tik tokio tipo įstaiga, kurioje L. Roberts mielai pavalgytų. Pasikalbėję su restorano darbuotojais, Kara ir Heathas įsitikino, kad neklydo: sesuo lankėsi restorane tą dieną, kai išsiruošę į kiną.
Į tolesnį tyrimą įsitraukė ir policija. Pavyko išsiaiškinti, kad restorane L. Roberts buvo ne viena, o su dviem vyriškiais. Netrukus jie buvo rasti. Kol kartu valgė, kaip paaiškėjo, trijulė šnekučiavosi. L. Roberts, esą, pasakojo apie savo aistrą J. Kerouaco kūrybai ir prasitarė, kad į Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus atkeliavo ne šiaip sau, o vykdydama savęs pažinimo misiją.
Vienas iš vyriškių nurodė, kad iš restorano L. Roberts išėjo su žmogumi, vardu Barry. Pagal gana išsamų vyro apibūdinimą policija sukūrė jo veido eskizą. Deja, nė vienas iš restorano lankytojų neprisiminė matę Barry. Net priešais L. Roberts sėdėjęs asmuo negalėjo patvirtinti, kad ji su juo kalbėjo arba kartu išėjo.
Paslaptingojo Barry surasti nepavyko. Byla pateko į aklavietę.
2006 metais tyrimui vadovavęs pareigūnas išėjo į pensiją, tad L. Roberts byla pateko į kitas rankas. Naujieji detektyvai, peržvelgę dokumentus, priėjo prie išvados, kad L. Roberts džipo turinys nebuvo nuodugniai ištirtas. Jie nutarė atidžiai apžiūrėti transporto priemonę ir galbūt išsiaiškinti ką nors daugiau.
Visų pirma, tyrėjai atvertė automobilio kapotą. Tai, ką aptiko viduje, sukėlė tikrą šoką: nekilo abejonių, kad starterio laidas buvo perpjautas, todėl džipas galėjo įsibėgėti net nespaudžiant greičio pedalo. Tai patvirtino įtarimus dėl avarijos inscenizavimo, kilusius pirmiesiems įvykio vietą apžiūrėjusiems tyrėjams.
Po kapotu buvo rasta ir pirštų atspaudų, o naudojant pažangias technologijas ant L. Roberts drabužių pavyko nustatyti vyro DNR.
Tyrėjams iš karto kilo mintis apie restorane buvusį vyrą – tą, kuris tvirtino, kad L. Roberts išėjo su kažkokiu niekieno daugiau nepastebėtu Barry. Tasai vyras dirbo mechaniku, todėl inscenizuoti automobilio avariją jam neturėjo būti ypač sudėtinga.
Tik po poros metų paaiškėjo, ar kilę įtarimai pagrįsti. Pirmiausia, buvo nelengva gauti vyro pirštų atspaudus ir DNR mėginį, kadangi praėjus šiek tiek laiko po L. Roberts dingimo jis persikėlė į Kanadą.
Kai duomenys pagaliau buvo surinkti, paaiškėjo, kad vyro pirštų atspaudai nesutampa su tais, kurių buvo rasta po džipo kapotu. Nors apie DNR sulyginimo rezultatą pranešta nebuvo, galima pagrįstai manyti, kad ir DNR nesutapo, kadangi vyras nebuvo suimtas.
Ramybės neduodantis klausimas, kas gi nutiko Leah Roberts
2005 metų vasarą savanoriai iš ne pelno organizacijos „Community United Effort“ (CUE) dingusių žmonių skyriaus surengė visos šalies mastu vykusią akciją, kurios tikslas – informuoti apie tai, kiek dingusių žmonių bylų lig šiolei tebėra užšaldytos. Viena tokių bylų – L. Roberts dingimo atvejis. Ta akcija – svarbus kasmetinis renginys, atkreipiantis žiniasklaidos dėmesį į egzistuojančią problemą, kuri kitaip nebūtų aktualizuojama.
Nors šitiek metų nieko naujo taip ir nebuvo sužinota, L. Roberts artimieji ir toliau ieško atsakymo į ramybės neduodantį klausimą – kas iš tikrųjų atsitiko?
Artimieji pasistengė, kad būtų paviešintas L. Roberts išvaizdos apibūdinimas. Visų, ką nors apie ją žinančių, prašoma susisiekti su Vatkomo apygardos šerifo būstine.