Tarp jų – ir vakariniame Sidnėjuje įsikūrusios vienintelės šalyje Valgomų vabzdžių fermos siūlomas dovanų rinkinėlis už 25 dolerius, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Australijos verslo naujienas.
Rinkinyje – gražiai supakuoti kepti žiogai su česnaku, maišelis su riešutais, džiovintais vaisiais ir skrudintais kirminais, Lietuvoje vadinamais didžiaisiais milčiais, indelis džiovintų skruzdėlių. Atskirai elektroninėje parduotuvėje galima įsigyti skrudintų ir net šaldytų žiogų, skorpionų, tarakonų (po 15 dolerių už 20 gramų), prieskoninės skruzdėlių druskos (10 dolerių už 100 gramų) ir arbatos (už 3 dolerius), žiogų miltų (40 dolerių už 200 gramų).
Vabzdžiai – tai mažomis sąnaudomis gaunamas grynas proteinas. Tad jų auginimą ir propagavimą remia ir valstybė. Šią savaitę Australijos muziejuje surengta šių skanėstų ragavimo ir panaudojimo namų kulinarijoje sesija, kurioje dalyvavo apie 500 žmonių. Žinovai tvirtina, kad vabzdžių skonis panašus į riešutų.
Daugiabučių kaimynai – ne visada draugiški
Sausis Australijoje, panašiai kaip Lietuvoje liepa, – karščiausias vasaros mėnuo. Tačiau jei sugalvotumėte čia trumpam pabėgti nuo lietuviškos žiemos, būkite pasirengę ne visai draugiškai aplinkai. Ypač jei apsistotumėte daugiabutyje prestižiniame Šiaurės Sidnėjaus priemiestyje. Gali pasitaikyti, kad neveiks jums įteiktas elektroninis raktas į baseiną, sporto salę, požeminį garažą ar liftą, į durų užraktą gali būti prileista klijų.
Pasak dienraščio „Sydney Morning Herald“, taip vykdomas nuolatinių pastato gyventojų partizaninis karas prieš kaimynus, susigundžiusius užsidirbti (dažniausiai per internetinę nuomos agentūrą „Airbnb“). Teoriškai svečiai tiesiogiai su būsto savininku nebendrauja, bet kaimynai jiems mielai pateikia savininko koordinates. Neapsikentęs skundų ir negaudamas užmokesčio iš „Airbnb“, jis savo verslą perkelia kitur, o nuolatiniai gyventojai lieka džiaugtis tvarka ir ramybe.
Tūkstančiams žmonių – reikalavimai sumokėti tariamas skolas
Gerų naujienų 2017 m. atnešė informacinių technologijų specialistams – jiems numatyta 45 proc. pakelti algas (nuo 110 tūkst. dolerių per metus iki 160 tūkst.). Nemažai jų galės rinktis darbą ir valstybinėse infrastruktūrose, kurias nuo praėjusių metų pabaigos lydi elektroninės nesėkmės.
Štai Australijos statistikos biuras prarado 9,6 mln. dolerių nepasiteisinus specialiai gyventojų surašymo programai. Šiuo metu iš pirmųjų dienraščių puslapių neišnyksta kritika Socialinio aprūpinimo ministerijai, sumaniusiai iš gyventojų atgauti 400 mln. permokėtų dolerių. Taupant lėšas, tūkstančiams žmonių nusiųsti reikalavimai sumokėti tariamas skolas, atsiradusias neteisingai suvedus Valstybinės mokesčių agentūros ir socialinio aprūpinimo duomenis.
20 proc. į šį tinklą pakliuvusiųjų visiškai nieko neskolingi, daugybei kitų prirašytos didesnės skolos. Lyg to būtų negana, Nacionalinis Australijos bankas per klaidą elektroniniu paštu pornografiniam interneto portalui pasiuntė 60 tūkst. savo klientų duomenis.
Skola – trilijonas Australijos dolerių
Žaliojo žemyno vyriausybė infrastruktūros pertvarkymo ėmėsi tikėdamasi išbristi iš didžiulės – trilijono Australijos dolerių – užsienio skolos ir sumažinti nedarbą, šiuo metu siekiantį 5,8 proc.
Informacinės technologijos padeda atskleisti ir juodosios rinkos atvejus. Šiomis dienomis paskelbta apie 132 korupcijos atvejus pačiame departamente prekiaujant nelegaliomis darbo vizomis. Analitikų nuomone, jų daug daugiau. Nusikalstamas sindikatas darbo vizas išrūpindavo tariamiems aukšto lygio specialistams tariamose vadovaujamose pozicijose.
Už vidutiniškai 50 tūkst. dolerių užmokestį nusikaltėliai informacinių technologijų metodu sukurdavo nesančių darbo vietų dokumentaciją. Po kelerių metų tariamas vadovas, o iš tikrųjų baisiomis sąlygomis statybose vargęs juodadarbis, galėjo gauti tikrą Australijos nuolatinio gyventojo statusą. Su darbo viza 457 Australijoje šiuo metu gyvena 95,7 tūkst. kvalifikuotų migrantų ir 76,4 tūkst. jų šeimų narių.