- Prieš savaitę baigėsi tavo, kaip „Mis Lietuva“ karaliavimo laikotarpis. Karūną ir gražuolės pareigas perdavei kitai merginai. Neliūdna?
Apima dvejopi jausmai, bet dėl to tikrai nepuoliau į ašaras. Man užteko ir tų metų, ir to dėmesio. Puikiai suprantu, jog neužtenka vien užsidėti karūną, kad atsidarytų visos durys. Turbūt dar ir charakteris bei palankiai sutapusios aplinkybės padeda gauti tai, ką gavau aš.
- Koks „biesas“ apskritai tave nešė į „Mis Lietuvos“ konkursą? Standartine tokių konkursų dalyve tavęs tikrai nepavadinsi: išsiskiri ir savo išvaizda, ir energija, ir...
...ir net savo požiūriu – žinau. Ėjau į konkursą tikrai ne tam, kad komisija pasitartų ir pasakytų man, jog esu graži. Dėmesio man niekada netrūko. Galiu atvirai pasakyti tai, ko kitos gal nedrįsta: užpildžiau anketą, nes kaip kiekvienas žmogus esu savimyla ir šiek tiek egoistė. Jau vien tai, kad eini į tokį konkursą, rodo, jog nori dėmesio, nori viešumos. O vaidinti suirzusią ir nepatenkintą: „Oi, mane „Maximoje“ visi nužiūrinėja...“ – ne man!
Konkursas davė nemažai naudos. Išmokau įvairiausių grožio subtilybių, be to, po truputį pradedu įveikti scenos baimę. Manot labai lengva po sceną su aukštakulniais vaikščioti ir visuomet atrodyti grakščiai?
- Tokių konkursų nugalėtojos dažniausiai turi dalyvauti ir kokioje nors labdaringoje misijoje.
Tai gražus gestas, bet nėra privalomas, nors „Mis Pasaulis“ šūkis yra: „Grožis su tikslu“. Per savo kadenciją lankiausi Santariškių klinikose pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Tačiau tokiems dalykams ryždavausi ir be karūnos. Kiekvienas giliai širdyje turi gėrio, tik ne visuomet juo moka pasidalinti.
- Sakoma, kad grožio pasaulis žiaurus - tituluotos gražuolės turi nuolat save prisižiūrėti, gink Dieve, viešumoje nepasirodyti be makiažo, skaičiuoti kiekvieną kąsnį ir panašiai.
Dabar aš jau galiu valgyti (kvatoja). Iš tikrųjų išrinktos gražuolės per savo kadenciją turi prisižiūrėti kūno linijų linkius. O valgyti ar nevalgyti, dažniausiai priklauso nuo pačios merginos, aišku, pasitaiko ir tokių, kurios linksta į kraštutinumus, bet tai ne man. Man gražiau moteriškos linijos. Juk moteris turi skirtis tiek nuo berniuko, tiek nuo paauglės mergaitės.
- Susidūrę su šou verslu ne vienas nusivilia, nes jis tik iš šono atrodo žavingas, o realybėje...
Kupinas visokiausių negerovių. Kol pati su juo nesusidūriau, jis man irgi atrodė spindintis, paslaptingas, žavingas. Bet iš tikrųjų yra visko: be galo daug netikrumo ir melo. Be to, daugelis žinomų žmonių yra tokie pat žemės gyventojai, tik jų darbas kitoks. Aišku, atsirado tokių draugų, su kuriais palaikydavau nelabai glaudų ryšį, o dabar jie tiesiog stengiasi visais įmanomais būdais atsidurti šalia, nusifotografuoti ir panašiai. Net ir vaikinai į pasimatymus kviečia tik todėl, kad esi matoma. Bet aš juos greitai perkandu ir antro pasimatymo tikrai nebūna.
- Šiuo metu turi kokią simpatiją?..
Na, gal tokią prasidedančią... Kai klausia apie santykius, atsakau: „Aš dramų karalienė!“ (kvatoja) Kai viskas gerai, man per ramu: reikia veiksmo ir aistrų! Jeigu nėra problemų, aš jų sugalvoju, prisikuriu. O paskui sprendžiu, mąstau, nes man patinka kapstytis. Esu jausmų žmogus, bet sprendimus priimu protu.
- Groji akordeonu, tačiau ateities su muzika nesieji?
Prie akordeono pastūmėjo tėtis. Jam šis instrumentas labai prie širdies. O ir aš jį kažkaip pamėgau. Aišku, jis toks gana vyriškas ir sunkus, bet, matyt, užvirė žemaitiškas charakteris. Kodėl jie gali, o aš - ne. Muzikos keliu nepasukau, nes nusprendžiau, kad tai liks tik hobis. Be to, juk visiems žinoma, kad menininkų atlyginimai - ne patys didžiausi, o man norisi pastovumo.
- Todėl muziką iškeitei į teisės studijas?
Panašiai. Bet dar nesu tikra, kad ir teisės studijos yra ta sritis, kurioje aš noriu kilti karjeros laiptais. Nežiūriu taip toli į ateitį.
- Viename projekte dainuoji su Žilvinu Žvaguliu. Griežtas mokytojas?
Nepasakyčiau. Pasitaiko kartais, kai pritingiu dirbti. Bet iš esmės visuomet randame kompromisus. Jis žemaitis ir aš iš ten pat, matyt, sutampa charakteriai. Nepaisant amžiaus skirtumų, esame kaip seni „draugeliai“. Man patinka, kad jis drąsiai ryžtasi įvairiausiems pasirodymams scenoje, nors dėl to mus dažnai išvadina akiplėšomis.
- Apie solo karjerą negalvoji?
Oi, tikrai ne. Manau, jau praėjo tie laikai, kai scenoje pasirodo jauna ir graži vidutinių gabumų mergina ir iš jos padaro žvaigždę. Nesakau, kad man blogai sektųsi, bet aš to nenoriu.