Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

„Niekada nemąsčiau apie Indiją kaip apie šalį, kurioje norėčiau keliauti ar pagyventi. Bet atsiradus galimybei atlikti stažuotę turizmo agentūroje Delyje ir dirbti su prancūzų rinka, daug nemąsčiau, nes norėjau įgauti daugiau žinių turizmo srityje. Tuo labiau, kad Indija atrodė egzotiška, chaotiška ir nenuspėjama, o tokios šalys man kaip tik patinka“,- išduoda DELFI kalbinta 30- metė moteris.

2010 metais Prancūzijoje baigusi Turizmo ir ilgalaikio teritorijų vystymo magistrantūros studijas kurį laiką Š. Baubaitė dirbo Paryžiaus meno galerijoje. Prisipažįsta tuo metu svarsčiusi galimybes išvažiuoti už Europos ribų, nes norėjosi nuotykių ir pagyventi nevakarietiškame pasaulyje. Tuo metu Europa atrodė gan nuobodi ir monotoniška. „Būtent tuo metu, kai apsisprendžiau, kad noriu išvažiuoti padirbėti kitur ir įgyti patirties, vyko atrankos konkursas per AIESEC (tarptautinis studentų ir neseniai pabaigusių studijas asmenų tinklas), organizuojantis tarptautines stažuotes. Turėjau kelis pasiūlymus skirtingose šalyse“.

Vienas iš jų buvo Indijoje. Kelerius metus padirbusi vietinėje turizmo agentūroje, dirbančioje su tarptautine rinka, moteris įgijo daug patirties: sužinojo apie Indijos vietoves, užmezgė daug ryšių su vietiniais paslaugų tiekėjais, apkeliavo beveik visą Indiją, o svarbiausia - suprato indų logiką, kurią nelengva perprasti. Sutarčiai pasibaigus, grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti logistikos įmonėje. Tačiau jau po metų suprato - nuobodus darbas - ne jai. Tad viską metė ir su drauge lenke įkūrė turizmo įmonę Indijoje - Nomaday travel.

„Po visų šių metų, galvodama apie ateities planus, supratau, kad galėsiu save realizuoti tik tada, jei organizuosiu keliones kitiems. Šiandien žmonės Vakarų šalyse yra labai užsiėmę: darbo krūvis yra beprotiškas ir atostogos tikrai per trumpos. Tad kelionė turi būti išskirtinė, gerai organizuota ir harmoninga!“- sako pašnekovė. Ir tikina, kad niekada neorganizuoja kelionių, kurios pasikartotų.

„Visada atsižvelgiame į keliautojų pomėgius ir keliavimo stilių, tada atitinkamai parenkame veiklas ir vietas. Taipogi nesiūlome komercinių didelių viešbučių tinklų. Aš pati nemėgstu tokių viešbučių be „dvasios“. Indija yra turtinga savo karališku paveldu, todėl dažnai siūlome Maharadžų rūmus, viešbučiais paverstus fortus, kur atsispindi to meto dvasia, namelius medžiuose, palapines dykumose, plaukiančius laivus-viešbučius. Tokie viešbučių variantai nėra brangesni nei standartiniai viešbučiai, bet jie tikrai jaukesni ir unikalesni. Siūlome daug įvairių veiklų, kurios padeda keliautojams geriau suprasti indų kultūrą ir pažvelgti į jų gyvenimą artimiau: organizuojame žygius po vietinius kaimus, kalnus, ruošiame maistą su vietiniais indais jų šeimose, aplankome jų prieskonių plantacijas, fermas, mokyklas ar fabrikus. Organizuojame ne tik ekskursijas automobiliu, bet ir dviračiais, plaustais, kupranugariais ar laivais...“,- vardija Š. Baubaitė.

Pašnekovė prisipažįsta, kad Indija nepratusi prie moterų, kurios savarankiškai kuria biznį. O čia – dvi moterys - užsienietės Naujajame Delyje ir abi – įmonės direktorės. Tad verslininkės siūlo keliones Indijoje užsieniečiams, nes mano galinčios lengvai patenkinti jų poreikius: „Suprantame vakariečių lūkesčius keliaujant po Indiją, suprantame jų standartus dėl viešbučių švaros, patogumo ir grožio, nes indai tuos standartus supranta kiek kitaip. Be to, visas mūsų personalas kalba daugeliu kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, lietuvių, lenkų, rusų, hindi...), o tai yra svarbu planuojant kelionę ir koordinuojant, kai jau keliautojai atvyksta į Indiją“.

Vietinės turizmo įmonės, anot Š. Baubaitės, joms ne konkurentės, nes įmonė nesiorientuoja į Indijos rinką. „Mes konkuruojame su tomis boutique stiliaus įmonėmis, kurios siūlo paslaugas už Indijos ribų, bet didžiausias mūsų privalumas yra tas, kas kelionės kaina yra mažesnė, nes keliautojai gali pirkti iš mūsų tiesiogiai, ne per jų šalies agentūras, kurios perperka visas keliones iš vietinių kelionių agentūrų Indijoje. Be to, keliautojai, pirkdami iš mūsų, labiau pasitiki mumis nei indais, kurie siūlo keliones iš kitų vietinių agentūrų“.

Pašnekovė prisipažįsta apkeliavusi beveik visą Indiją ir yra pakerėta unikalios jos gamtos. „Meghalaya regionas su daugybe krioklių, medžio šaknų tiltais ir skardžiais. Hampi kaimelis Karnataka regione, kurio peizažas primena dykumą su didžiuliais akmenimis ir oazėmis. Iš tiesų ten žmonės gyvena iš akmenų išskaptuotuose namukuose. Viskas yra labai primityvu, bet labai egzotiška ir nepaliesta civilizacijos. Bet labiausiai man patinka keliauti po Rajasthan regioną, kuris man labiausiai asocijuojasi su Indijos kultūra. Tai yra vienas iš pačių turistiškiausių regionų Indijoje, bet ne veltui: čia susipina intensyvūs kvapai ir spalvos, apsupančios karališką praeitį turinčius pastatus. Rajasthano regione peizažas yra labai įvairus: nuo dykumos iki ežerų, kalvų ir džiunglių“,- vardija moteris.

Paklausta, ko lietuviai dažniausiai ieško šioje šalyje, pašnekovė sako, jog dauguma lietuvių prieš važiuodami į Indiją yra įsitikinę, kad tai didelis šiukšlynas su vargingais žmonėmis tarp kelių istorinių monumentų ir, beveik visi tie, kas ten nuvažiuoja, patampa hipiais ar religiniais fanatikais.

„Tiesa yra ta, kad Indijos infrastruktūra nėra tiek išsivysčiusi kaip vakarietiškų šalių, ir indai turi visai kitokį supratimą apie švarą ir tvarką. Bet tai visai nereiškia, kad visa Indija yra atsilikusi. Indija yra savotiškai graži ir įdomi tuo, kad egzistuoja kontrastai visuomenėje, miestai turi ilgą istoriją ir tradicijas, laiko supratimas yra visai kitoks. Lietuviai to ir važiuoja į Indiją - pamatyti to, ko negali išvysti niekur kitur pasaulyje“,- sako kelionių organizatorė.

Visgi, anot moters, pasitaiko ir netradicinių lietuvių keliautojų, kurie atvažiuoja pakeliauti ir užsikrečia „Indijos liga“. Tada keliauja be perstojo į Indiją ir užsiiminėja joga, meditacija, kūno valymo terapijomis ir pan., arba tiesiog ramiai gyvena kelis mėnesius kalnų regionuose ar paplūdimiuose.

Naujasis Delis, kuriame gyvena Šarūnė, yra vienas iš užterščiausių miestų pasaulyje, todėl dažnai tenka, ypač žiemą, dėvėti filtruojančią kaukę lauke. Namuose visą laiką turi būti įjungti orą valantys aparatai. Kituose Indijos regionuose oras yra žymiai švaresnis. Kadangi Delis yra milžiniškas miestas, augantis dideliais tempais, infrastruktūra tam nepasiruošusi, todėl bet kuriuo paros metu čia pateksite į kamštį. Moteris sako, kad nuvažiuoti 5 kilometrus dažnai tenka 20-30 minučių, o atstumai čia labai dideli.

Šarūnė prisipažįsta pasiilgstanti Vilniaus ir jame pasilikusios mamos bei draugų, tad mielai čia sugrįžtanti atostogoms. Tačiau gyventi Lietuvoje neplanuojanti.

Paklausta, kokius įpročius teko pakeisti, apsigyvenus Indijoje, pašnekovė nustebina: jokių! „Būnant Indijoje nepakeičiau įpročių ir aprangos stiliaus, nes tam nebuvo jokio reikalo. Tiesiog teko pritaikyti drabužius prie karštesnio klimato. Taipogi bekeliaujant po Indiją teko susidurti su situacijomis, kad tekdavo rengtis uždariau: kai kuriuose paplūdimiuose yra nepriimtina maudytis su bikini. Tai nėra uždrausta, bet tiesiog vietiniai indai nėra pripratę prie viešo moters nuogumo“,- sako Šarūnė. Patys indai, anot moters, jūroje maudosi su drabužiais, net yra tekę matyti besimaudant su vyrišku kostiumu ar džinsais. Kurorte, tokiame kaip Goa, apsirengimo stilius yra žymiai laisvesnis.

Kelionių organizatorė neslepia, kad indai vyrai mėgsta užsienietėms merginoms rodyti dėmesį, kartais net perdėtai. „Indai apskritai mėgsta moteris lepinti, sakyti komplimentus. Yra tekę, juoko pavidalu, išgirti ir piršlybų pasiūlymų. Atvažiavus į Indiją susilaukiau tikrai nemažai dėmesio iš indų“,- šypsodamasi prisimena moteris, pridurdama, kad netrukus jos širdį užkariavo vokietis, tad visi indų vyrai liko nuošalyje.

Anot pašnekovės, tradicinio mąstymo Indijos šeimose, kurios sudaro daugumą, merginai ir vaikinui nėra leistina susitikinėti be tėvų žinios, nes visuomenėje yra priimta, kad pilnaverčiai ir oficialūs poros santykiai turėtų vykti tik po vedybų. Kita mažoji indų dalis yra liberalesnė ir atviresnių pažiūrų moterų atžvilgiu. Tai ypač turtingesni ar pagyvenę už šalies ribų indai. O Naujasis Delis yra kosmopolitiškas miestas ir čia yra priimtina, kad moteris nesėdi namuose virtuvėje, todėl gatvėje ar renginiuose galima išvysti daug indžių moterų ir užsieniečių.

Besiruošiantiems aplankyti Indiją kelionių organizatorė pataria negyventi stereotipais apie šią šalį, nes atvykus vis tiek vienaip ar kitaip bus nustebinti.

„Patarčiau visiems, planuojantiems keliauti į Indiją, pasiruošti priimti ją tokią, kokia ji yra ir nelyginti su vakarietišku pasauliu, neteisti indų švaros, triukšmo, būti kantriems, kai indų logika neatitinka jūsų reikalavimų. Tiesiog pasidžiaukite nauja kultūra, dvasia ir netvarka. Kelionė baigsis ir jūs sugrįšite į komforto zoną, kurioje ir vyksta jūsų kasdieninis gyvenimas“.