Gamta nelinkusi skirstyti pagal griežtą lytiškumo apibrėžimą, todėl šiuo metu gydytojai nusprendžia, kuriai lyčiai vos gimusį vaiką priskirti. Dažniausiai tai daroma remiantis jo vyraujančiomis savybėmis, pavyzdžiui, chromosomomis. Atliekama operacija, kurios metu pašalinama viskas, kas nepriklauso pasirinktai lyčiai, kitaip tariant, vaikas normalizuojamas.
Deja, operacija tik sustiprina vaiko ir tėvų pasimetimą, gėdos, kaltės ir baimės jausmą. Kai kurie tėvai save kaltina, kad pasirinko už savo atžalas, rizikuodami jų sveikata ir vaisingumu. Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė – organizacijos „Intersex International Europe‟ (OII Europe) narė, „Intersex Ísland‟ vadovė Kitty Anderson sužinojo esanti interseksuali tik būdama trylikos.
„Man būnant šešių savaičių amžiaus buvo nustatyta, jog turiu XY chromosomą. Nors atrodžiau kaip mergaitė, turėjau ir vidines sėklides. Gydytojas įspėjo mamą, kad kalbėdama apie tai jaunesniame amžiuje gali mane psichologiškai sugniuždyti. Bet aš manau, jog buvo daug sunkiau tai išgirsti tokio amžiaus. Negalėjau patikėti, kad artimas žmogus man melavo visus 13 metų. Pajutau, kad nebegaliu pasitikėti savo mama.‟
Mergaitės pavyzdys pakeitė pusseserės gyvenimą
„Santykiai su mama pagerėjo iš dalies dėl to, kad, man būnant 15-os, gimė pusseserė, kuri taip pat buvo interseksuali. Buvo nuspręsta jai taikyti kitokį ugdymo modelį. Susijusios problemos apkalbėtos, suteikta amžių atitinkanti informacija, atsakanti į klausimus apie jos kūną. Lytiškumas niekada neatskyrė jos nuo visuomenės.
Būdama dešimties pusseserė savo klasei parodė prezentaciją apie interseksualius žmones. Mūsų istorijos skirtingos. Ji visada žinojo ir gavo visus atsakymus, o aš patyriau didelę traumą, tai sužinojusi tik brendimo metu. Kaltinu tik gydytoją, kuris patarė šį faktą nuslėpti nuo manęs‟, – atviravo Kitty.
Ciuricho universitete buvo tiriama, kiek įtakos tėvų pasirinkimui turi medikų nuomonė. Medicinos studentų grupė buvo padalinta į dvi grupes. Viena grupė žiūrėjo 6 minučių trukmės endokrinologo prezentaciją apie interseksualumą, kita gavo tokios pat trukmės vaizdo konsultaciją su psichologu.
Eksperimento dalyvių pasirinkimą nulėmė medikų nuomonė: du iš trijų dalyvių, klausiusių gydytojo, pasirinko operaciją, šiam keliui pritarė tik 23 proc. kitos grupės narių. Studija patvirtino, jog tėvų pasirinkimą lemia informacija, kurią jie gauna iš gydytojų ir psichologų.
JAV Pietų Karolinos valstijoje vaiko, kuriam sulaukus 16 savaičių buvo atlikta tokia operacija, tėvai padavė ligoninę į teismą, mat jis, būdamas 10-ies, save laiko berniuku, nors visi jo vyriški organai buvo negrįžtamai pašalinti. Šiuolaikinė medicina geba pašalinti lytinius organus, bet negali nustatyti, su kuria lytimi tas vaikas vėliau save sies.
Prašo nevadinti sutrikimu
„Draugė, kuri biologiškai yra tokia pati, kaip aš, t. y. save identifikuoja kaip moterį ir išoriškai atrodo kaip moteris, bet turi vidines sėklides, nesuprato esanti interseksuali iki pat brendimo, – pasakojo islandė. – Menstruacijos neprasidėjo. Po tyrimų gydytojai nustatė ją turint vyrišką genotipą. Interseksualūs žmonės gimsta su vienai lyčiai nepriskirtinomis vidinėmis ir išorinėmis genitalijomis, todėl gydytojams sunku nustatyti, kuriai lyčiai vaiką priskirti.‟
Specialistų teigimu, jei dėl genų mutacijų normaliai neveikia hormonus išskiriančios embriono lytinės liaukos arba pasikeičia audinių jautrumas hormonams, sutrinka ir kūno dalių diferenciacija. Tuomet kūdikis gali gimti su nevisaverčiais vyriškais ir moteriškais išoriniais lyties organais. Pavyzdžiui, berniukui išsivysto nevisavertės sėklidės, negaminančios pakankamai sėklidžių hormonų. Įprastai turėtų nustoti vystytis vyrui nereikalinga gimda, o šiuo atveju jis gali turėti ir vyriškus, ir moteriškus lyties organus.
Tuomet nustatomas vaiko kariotipas – kokių chromosomų yra kraujo ląstelėse, tiriamos vidinės lytinės liaukos, hormonų koncentracija kraujo serume. Būtinos ir vaikų endokrinologo, urologo, ginekologo, genetiko, psichologo konsultacijos.
Bet sunku suprasti, kiek objektyviai informuojami tėvai, ar to pakanka lemtingam sprendimui. „Kai kurie tėvai niekada neišgirsta žodžių „interseksualumas‟ ar lyties diferenciacijos sutrikimas (LDS). Ši būklė dažnai būna užkoduota medicininiame žargone‟, – tvirtina Kitty.
Terminas „interseksualumas‟ (angl. intersex) medicinoje buvo naudojamas iki 2006 metų, kai nuspręsta jį pakeisti į „lytinės diferenciacijos sutrikimą‟. Žodis „sutrikimas‟ esą žemina interseksualius žmones, jų fiziologinę būseną paverčia liga. Tai nesąs sutrikimas, tiesiog kitoks lytinis vystymasis.
Kai kuriais atvejais lytinius organus pašalinti būtina dėl galimų sveikatos problemų. Jei dvejopi lytiniai organai nekenkia sveikatai, jaučiamas stiprus spaudimas dėl socialinės integracijos. Vis daugiau garsenybių dalijasi savo istorijomis apie sunkumus, kylančius interseksualams.
„Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 24-o punkto 3-iame skirsnyje sakoma, kad valstybės turi imtis „visų veiksmingų ir reikiamų priemonių įprastinei praktikai, darančiai neigiamą poveikį vaikų sveikatai, panaikinti‟, – pabrėžė pašnekovė. – Nusistovėjusios medicinos priemonės turėtų būti labiau kvestionuojamos, nes jos daro žalą.‟
– Kuo panašūs ir kuo skiriasi jūsų bei LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimų siekiai?, – paklausėme Kitty.
– Žmogų sudaro trys glaudžiai susiję aspektai: seksualinė orientacija, lyties suvokimas, ir lyties charakteristikos. Mes vis juos turime. Vienas iš šių aspektų dažnai tampa diskriminacijos įrankiu, nukreiptu prieš mus, – tavo orientacija, identitetas arba kūno specifika.
Interseksualius žmones apibrėžia kitokios nei įprasta kūno charakteristikos, chromosomos, vidinės ir išorinės genetalijos, hormonų kiekis, anatominiai požymiai. Transseksualus sieja asmeninis savęs suvokimas: kuo jie jaučiasi, kaip save identifikuoja, kokiai lyčiai save priskiria.
Abi grupės kovoja už visuomenės švietimą ir su diskriminacija. Tačiau transseksualai kovoja už teisę į medicinos paslaugas, o interseksualai – atvirkščiai: nori, kad vaikai nebūtų operuojami tokiame amžiuje, kai patys dar negali išreikšti savo nuomonės šiuo svarbiu klausimu. Nesakome, kad mums tos pagalbos nereikės, bet norime turėti teisę pasirinkti. Žmonės turi būti visapusiškai informuoti, turėti laisvą pasirinkimą.
– Koks pagrindinis interseksualių žmonių judėjimo (OII) tikslas?
– Sustabdyti bet kokią nebūtiną chirurginę intervenciją ir leisti vaikui pasirinkti vėliau. Turėdamas laisvą, informacija paremtą pasirinkimą ir visapusišką paramą, kuri padėtų suvokti šio pasirinkimo svarbą bei galimus padarinius.
Tam pritaria ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas, pabrėždamas, jog šios organizacijos narės „turėtų sustoti vykdyti mediciniškai nereikalingą, „normalizuojantį‟ interseksualių žmonių gydymą, įskaitant negrįžtamą žalą turinčias genitalijų operacijas ir sterilizaciją, kai tai daroma be visapusiškai informuoto paciento sutikimo. Su lyties priskyrimu susijęs gydymas turėtų būti taikomas tik kai interseksualus asmuo yra pakankamai subrendęs ir informuotas priimti šį sprendimą‟.
Deja, viskas ne taip lengva. Nors interseksualumas – plačiai paplitęs, apie jį vengiama kalbėti, o teisinių priemonių imamasi retai.
Įvairios šalys renkasi skirtingus būdus teisiškai apibrėžti žmonių, mediciniškai priskiriamų abiem lytims, statusą. Australai jau nuo 2011 metų gali ties naujagimio lytimi palikti tuščią langelį. Naujojoje Zelandijoje tai leidžiama nuo 2012-ųjų. Bangladešas tokią pasirinkimo laisvę pradėjo taikyti taip pat 2011 metais, Nepalas – 2007 metais. Pakistanas nuo 2011 metų leido nerašyti savo lyties ir ant asmens tapatybės kortelių. Indija dar 2009-aisiais įteisino tokį pasirinkimą populiariausioje šalyje identifikavimo formoje – balsavimo dokumentuose.
2013 metų lapkričio 1 dieną Vokietija pirmoji Europoje įteisino galimybę gimimo liudijime nežymėti naujagimio lyties. Buvo tikimasi, kad ši naujovė atneš didelių pokyčių, deja, vėliau pastebėtos didelės spragos.
– Kokios?
– Vokietija suteikė šią galimybę tik naujagimiams, t.y. šį pasirinkimą turi tik 10 proc. interseksualių vaikų. Negana to, daugeliui naujagimių vėliau vis tiek buvo priskirta lytis. Interseksualių vaikų tėvai suvokė, jog tuščias lyties langelis gimimo liudijime gali sulaukti neigiamo dėmesio visur, kur prašoma parodyti šį dokumentą.
Trečiasis interseksualių žmonių forumas suformulavo pagrindinius bendruomenės reikalavimus. Jie numato du galimus lyties afišavimo variantus. Pirma, moteriška ar vyriška lytis naujagimiui turėtų būti priskirta jo gimimo liudijime. Esant neaiškumams galima tiesiog parašyti spėjimą, bet neatlikti jokių fizinių intervencijų. Tereikia pažymėti popieriuje, leidžiant vaikui pasirinkti, kai jis suaugs. Jei suaugęs interseksualus žmogus nori pasikeisti oficialią lytį, turi būti suteiktos sąlygos tai padaryti.
Antras būdas – neskelbti lyčių ant visų piliečių dokumentų (gimimo liudijimų, pasų ar vairuotojo pažymėjimų). Norėdami žmonės galėtų tuo dalintis, bet ne oficialiuose dokumentuose. Medikai neturėtų atlikti kosmetinių operacijų vaikams, kurie patys negali apsispręsti. Operacijos turėtų būti atliekamos tik esant rimtam pavojui gyvybei.
– Vilniuje vesite kūrybines dirbtuves – vieną iš „Baltic Pride‟ savaitės renginių. Ką jose pristatysite?
– Iššūkius, su kuriais susiduria interseksualūs asmenys, pradedant žmogaus teisių pažeidimais, baigiant priverstiniu biologinės lyties parinkimu chirurginiu būdu be asmens sutikimo. Išsamiau kalbėsime apie istoriją to, kas, tapo normaliu gydymo būdu žmonėms su truputį skirtingomis lyties charakteristikomis.
Prieš atsirandant internetui, daugeliui mūsų buvo įdiegta: labai neįtikėtina, kad sutiksime kitą tokį žmogų, kaip mes. Tai yra melas. Aš pirmą kartą sutikau kitą interseksualų žmogų 2005 metais. Bendruomenių, forumų, diskusijų grupių yra daug.