Meilės emigrantas
Su lietuvaite būsima žmona italas susipažino gimtajame miestelyje šalia Romos, kai ji ten atvyko studijuoti į konservatoriją. Kadangi tarp vietinių buvo praktiškai vienintelis kalbantis angliškai, juos iš karto ir supažindino. Greitai paaiškėjo, kad Austėjai anksčiau teko studijuoti italų kalbą mokantis dainavimo – tarp muzikos žmonių ši kalba labai populiari. Tad bendrauti buvo dar paprasčiau.
Giovannii puse lūpų užsimena, kad tai turbūt buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tad ilgai nelaukę nusprendė kurti gyvenimą kartu ir atvyko gyventi į Lietuvą.
Įtarimų sukėlęs siekis
Daug kas jo klausė, kodėl neliko Italijoje: „Daug kas iš mano artimųjų rato iš viso nežinojo kas per šalis ta Lietuva ir ką joje aš radau“. Vyras pripažįsta, kad pirmieji metai nebuvo lengvi, teko susiburti naują draugų ratą, mokytis kalbos, kurią įvaldyti pavyko ne iš karto. Normaliai kalbėti galėjo tik po ketverių metų.
Su kalbos mokymusi susijęs ir vienas kurioziškas įtarimas. „Žmonos močiutė niekaip negalėjo suprasti, kam aš taip stengiuosi išmokti kalbėti lietuviškai – juk puikiai susikalbėdavome angliškai, tad padarė išvadą, kad aš turbūt esu šnipas“, – juokiasi vyras.
Su 3,5 metukų dukra Giovanni kalbasi itališkai, žmona – lietuviškai, mergytė jau kalba abiem kalbom. „Su žmona kalbame angliškai, tai ji jau supranta ir anglų kalbą, tik kol kas pati ja nekalba“, – džiaugiasi Lietuvoje gyvenimą kuriantis italas.
„Kartais mano draugai užsieniečiai manęs klausia, kaip jiems patobulinti lietuvių kalbą, kaip man pavyko ją išmokti. Tai aš jiems patariu neklausyti lietuvių, nes jie visada sako, kad kalba labai sunki“, – sako Giovanni.
Italų ir lietuvių skirtumai iš karto krenta į akis
Iš pat pradžių atvykus į Lietuvą vyrą nustebino tai, kad čia žmonės labai tylūs.
„Italijoje visi garsiai kalba, todėl kai atsidūriau Vilniaus centro kavinėje, kurioje buvo gal šimtas žmonių, negalėjau suprasti, kodėl ten taip tylu. Kai studijavau Romoje, prisimenu tipišką sceną iš autobuso: visi garsiai kalba, mojuoja rankomis, daug emocijų, tu net savęs negali girdėti. Lietuviai autobusuose ramūs ir tyliai sėdi“, – pastebi italas.
Jis sako dar pastebėjęs, kad italai daug kalba ir sako, kad daug padaro, o lietuviai mažiau šneka, bet padaro daugiau.
Ir nors gyvenimas, žmonės, kultūra ir oras nuo Italijos skiriasi akivaizdžiai ir pirmomis dienomis Lietuvoje jautęsis lyg Mėnulyje, dabar Giovanni sako, kad prie visko priprato ir mūsųšalyje jaučiasi daug geriau nei gimtinėje.
Ilgesys Italijai nekamuoja
Šeima Italijon grįžta tris kartus per metus, dar dažniau juos lanko vyro tėvai, kuriems Lietuvoje labai patinka. Į Lietuvą gyventi persikėlė ir vyro brolis.
„Gal ir pasiilgstame tikro itališko maisto, bet turbūt esame netipiški italai. O ir lietuviai man atrodo lyg būtų Baltijos šalių italai“, – svarsto Giovanni ir pataria visiems atsiradus progai nepabijoti pagyventi kitoje šalyje, nes tokia patirtis neįkainojama.
Daugiau Giovanni Proiettaa minčių apie lietuvių ir italų skirtumus išgirsite laidoje „Gimę ne Lietuvoje“.