Iš pirmosios SSSR ponios šaipėsi visas Vakarų pasaulis: už vyrą labiau išsilavinusi moteris buvo nušvilpta dėl savo išvaizdos

Būti pirmąja šalies ponia nelengva – ir šiais laikais apstu kuriozinių situacijų, kai nepataikoma su tinkama apranga ar įvaizdžiu. Tokias „kliurkas“ tuoj visi pastebi ir „nulinčiuoja“. Bet turbūt tik Ninai Chruščiovai teko iškęsti tokį patyčių pliūpsnį: „Pirmoji SSSR ponia pamiršo persirengti ir atėjo į priėmimą su naminiu chalatu“, „apkūni provincijos tetulė“ ir pan. Neapsikentusi moteris tiesiog nusprendė visai dingti iš viešojo gyvenimo ir gyvenimą baigė visų užmiršta.

Pirmoji SSSR atliko pirmosios ponios vaidmenį

Nina Chruščiova tapo pirmąja Rusijos politinio lyderio žmona, prisiėmusia šabloninį pirmosios šalies ponios vaidmenį ir pasirodžiusia tokiu amplua akylai viso pasaulio auditorijai. Su Ninos veikla sutapusi Sovietų Sąjungos gyvavimo era yra žinoma kaip „atšilimas“ – jos vyro Nikitos Chruščiovo inicijuoto stalininio režimo dalinio liberalizavimo laikotarpis, be kita ko, pasižymėjęs ir taikaus sugyvenimo su kitomis šalimis siekiu. Nina, galima sakyti, tapo N. Chruščiovo „atšilimo“ veidu, kuriame visada švyti šypsena.

Nina lydėjo savo vyrą diplomatinėse kelionėse į užsienio šalis, gebėjo susikalbėti keliomis kalbomis, tapo puikia mokytoja ir pripažinta partijos lydere.

Štai kaip tuometinio SSKP Centro komiteto I sekretoriaus žmonos pasiekimus pakomentavo jos pačios proanūkė ir bendravardė Nina Chruščiova, Niujorke dėstanti politikos mokslus:

<...> jinai turėjo gana gerą išsilavinimą, be abejo, geresnį negu Nikita Chruščiovas, ir pati yra mokiusi jį politinės ekonomikos. <...> Per bolševikų įvykdytą revoliuciją ir pilietinį karą ji užsiėmė propaganda (beje, atrodo, buvo gana gabi propagandistė) ir net labai nuliūdo, kai 4-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įsigalėjus Josifo Stalino potvarkiui, pagal kurį moterys privalėjo grįžti į šeimas ir pamiršti apie sufražizmą, turėjo palikti darbą. Kartą ji man yra pasakiusi, kad Antrojo pasaulinio karo metais galėjo būti ypač naudinga kariams.

<...> ji viską darė tinkamai ir profesionaliai, jos pareiga buvo būti šalia lyderio ir atstovauti šaliai per vizitus į užsienį, taigi, ji darė tai, ko iš jos buvo tikimasi, ir darė tai taip gerai, kaip tik galėjo, ypač todėl, kad tas keliones siejo su komunistų partijos įpareigojimu. <...> Aš negaliu nepaminėti, kad ji buvo nuostabi senelė, nors ir griežta, bet gebanti atleisti.

Kukli iš prigimties

Nina Petrovna užsiėmė namų ūkiu, augino vaikus – ne tik savo (1935 m. gimė sūnus Sergejus, 1937 m. – dukra Elena), bet ir du Nikitos Sergejevičiaus vaikus iš pirmosios santuokos. Vaikai prisimena, kad jų mama buvo labai griežta moteris, reikli, bet kartu ir rūpestinga. Tėvo visą laiką nebuvo namuose – gyveno pagal „stalininį“ grafiką. Visas rūpinimasis šeima krito ant Ninos Petrovnos pečių.