Išgyvenęs pragarą rusų nelaisvėje trijų vaikų tėtis Jevgenijus šiandien gyvenimą kuria Rygoje: į Mariupolį grįšime, kai jis vėl bus Ukrainos

Sviatoslavą, Oleksandrą, Matvėjų ir jų tėvą Jevgenijų Meževojus iš Mariupolio pažįsta kone visas pasaulis. Šeima dalyvavo Davoso ekonomikos forume, lankėsi Europos Taryboje Strasbūre, sakė kalbą Rygos konferencijoje. Vaikai pasakojo, kaip per plauką jų vos neįsivaikino rusų šeimos. Jevgenijus dalijosi, kaip bandyta palaužti vienišą tėvą – vietos bendrovės krano operatorių, ką tik pradėjusį nuosavą verslą. Šiandien šeima gyvena Rygoje. „Delfi“ žurnalistei jie prisiminė, ką teko patirti, ir sutiko pasidalinti pabėgėlių gyvenimo patirtimi.

„O galima paimti jus už nosies? Op. Jūs man 153-oji. Noriu į kolekciją surinkti tris šimtus“, – prie mano veido artėja Saša.

Tėvas Jevgenijus atsineša šeimos albumą: „Saša už nosies jau paėmė penkiems prezidentams ir daugybei ministrų – Latvijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje... Ji – vienintelė mergaitė, Davose prisibrovusi prie Zelenskio, apėjo visą apsaugą. Matote, štai Kanados finansų ministras, o čia – mūsų, čia – Ukrainos žvalgybos vadovo pavaduotojas“.

„Nesijaudinkite, aš ir jam už nosies pačiupau“, – praneša Saša, susirangiusi man ant kelių ir pusiau miegodama pasakodama apie griežtą mokytoją mokykloje.

Padėti Jevgenijui, kuris vienas augina be mamos likusius tris vaikus, įsikurti Latvijoje manęs paprašė kolega iš Ukrainos. Per daug neaiškinęs, kas tai per žmonės, o ir pati tuo metu neturėjau galimybės visko išsiklausinėti. Pabėgėliai tai pabėgėliai – tokių 2022 metų vasarą Rygoje buvo labai daug. Daugiausia mamos ir močiutės su vaikais. O čia – vienišas tėtis. Pagalbos reikėjo visiems – drabužių, stogo virš galvos, psichoterapeutų, komunikacijos su valdžios atstovais. Visiems pagal galimybes stengiamės ištiesti pagalbos ranką.