Išskirtinė istorija: neradusi norimo darbo atsidūrė visame pasaulyje žinomoje kompanijoje

Prieš 16 metų škotė Kirstie McCallum išėjo iš Glazgo Kaledonijos universiteto su chemijos daktarės diplomu rankose ir svajone patekti į farmacijos pramonę, tačiau jos gyvenimas susiklostė netikėta linkme. Dabar ji yra viena iš kelių moterų užimančių bene garbingiausias pareigas viskio pasaulyje – „Burn Stewart Distillers“ kompanijos vyriausioji viskio maišytoja.

„Patekau į viskio industriją per atsitiktinumą. Baigusi universitetą norėjau patekti į farmaciją, tačiau darbo ten nebuvo. Man pasiūlė laikiną vietą viskio gamyklos laboratorijoje. Pradėjau ten dirbti ir niekada neišėjau. Tiesiog įsimylėjau visą industriją. Įsimylėjau škotiško viskio istoriją, tradicijas, ten dirbančius žmonės“, – apie savo karjeros pradžią pasakoja škotė K. McCallum.

„Miss whiskey“ (Panelė viskis – liet.) vadinama moteris karjeros laiptais kopė pamažu, ilgą laiką dirbo laboratorijose asistuodama profesionalams ieškantiems naujų viskio skonių ir aromatų, užtikrindama jų kokybę. 2007 metais ji tapo viskio maišytoja. K. McCallum buvo jauniausias žmogus Škotijoje užimantis šias pareigas, tada jai buvo 33-eji.

Lietuvoje viskio maišytojas daugeliui yra negirdėta profesija, tačiau Škotijoje tai labai senas tradicijas turinčios, atsakingos ir gerbiamos pareigos. Maišytojas užtikrina viskio kokybę nuo pat gamybos pradžios iki jo išpilstymo į butelius. Jis turi sužiūrėti daugybę dalykų, nuo pačio gamybos proceso iki to, ar iš tinkamos medienos pagaminta statinė, kurioje brandinamas viskis.

„Kad būtum maišytojas svarbiausia – turėti gerą nosį ir jausti skonių paletę. Taip pat labai svarbi yra patirtis, turi pažinti visus skirtingus viskių skonius ir kvapus, žinoti, ko ieškoti skirtinguose viskiuose. Padeda tai, kad esu chemikė, nes maišymas yra tiek mokslas, tiek menas. Tačiau vis tiek svarbiausia yra uoslė ir patirtis, tam kad taptum maišytoju reikia labai daug laiko ir net juo tapęs visą laiką mokaisi ir tobulėji“, – apie amato subtilybes pasakoja K. McCallum.

Viena iš pagrindinių viskio maišytojų pareigų – naujų skonių ir aromatų paieškos. Brangiausias ir vertingiausias škotiškas viskis gaminamas vos iš trijų medžiagų: miežių salyklo, vandens ir mielių.

Gaminant viskį maišoma keletas ar net keliolika viskio spiritų, kiekvieno jų skonis kitoks, tai priklauso nuo gamybos technologijos ir brandinimo trukmės. Net lašelis vieno ar kito spirito gali radikaliai pakeisti galutinį produktą. Gera uoslė maišytojui reikalinga, nes gaminant viskį jo dažniausiai neragauja, apie skonį sugeba nuspręsti iš kvapo. Didelė tikimybė, kad jei gausite „Scottish leader“ butelį, prie jo gamybos bus prisidėjusi K. McCallum.

Pašnekovė pasakoja, kad viskio spiritas yra baltos spalvos, o rudą spalvą įgauna nuo brandinimo statinėse, kurios būtinai turi būti ąžuolinės, kitaip viskis negalės būti laikomas škotišku.

„Škotiško viskio gamyba yra smarkiai reguliuojama, yra griežti įstatymai, kurių turime laikytis, kad užtikrintume, jog škotiškas viskis išliktų škotiškas. Jis turi būti verdamas variniuose puoduose, brandinamas ąžuolinėse statinėse mažiausiai trejus metus, o alkoholio kiekis negali būti mažesnis nei 40 procentų“, - sako K. McCallum.

Daugelis save viskio žinovais laikančių žmonių pasakys, kad viskio negalima maišyti su niekuo, nes taip sugadinsite jo skonį. Tai dar vienas paplitęs mitas, kurį griauna K. McCallum, ji ir pati kartais sumaišo savo gėrimą su kola.

„Jūs dažnai girdite žmones sakant, kad negalima viskio maišyti su kola, vandeniu ar ledu. Tai visiška nesąmonė. Nėra jokio teisingo būdo gerti viskį. Gerkite jį taip, kaip jums patinka“, – sako K. McCallum.

Pašnekovė teigia, kad ji dievina maišytojos darbą. Šių metų pradžioje ji tapo vyriausiąja maišytoja ir vadovauja visai žmonių komandai, kurie gamina naujus „Burs Stewart Distillers“ viskius ir prižiūri jo kokybę.

Tiesa, maišytojos darbą kuriam laikui ji buvo išmainiusi į „Burs Stewart Distillers“ prekės ženklo ambasadorės poziciją. Iki paskyrimo vyriausiąja maišytoja ji keturis metus keliavo po pasaulį pristatydama naujus kompanijos produktus, rengdama degustacijas ir supažindindama žmones su viskio kultūra.

„Tada labai daug keliavau, aplankiau daugybę pasaulio šalių, keletą kartų lankiausi Lietuvoje, man ten labai patiko“, – šypteli K. McCallum.

Paklausta, ar nejaučia į ją nukreiptų kreivų vyrų žvilgsnių, juk viskio pasaulis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti jų teritorija, kurioje moterims ne vieta, K. McCallum tik garsiai nusijuokia ir atskleidžia, kad moterų čia dirba kur kas daugiau nei visi galvoja.

„Niekada nekilo ta problema, kad esu moteris viskio industrijoje. Žmonės čia žiūri į tai, ką gali padaryti, o ne tai, kas esi. Daugelis žmonių visada galvojo, kad viskis yra vyriškas verslas, tačiau užkulisiuose dirba daugybė moterų. Laboratorijose moterys sudaro mažiausiai 50 procentų, kartais jų būna ir dauguma, o pastaraisiais metais vis daugiau moterų išeina ir į priešakines linijas“, – sako K. McCallum.