Mažoji mis Palmer
Vera Džein Palmer (Vera Jayne Palmer) gimė 1933 m. balandžio 19-ąją Filipsburgo miestelyje Naujajame Džersyje. Džein buvo vienintelis ir karštai mylimas vaikas advokato Herberto Palmerio ir jo žmonos Veros šeimoje. Bet vos dukrai sukako treji, tėvas mirė nuo širdies priepuolio.
Truputį apmaldyti netekties skausmą padėjo palikimas, kurį gavo našlė ir dukra. Nuo mažų dienų pripratusi prie turtingo gyvenimo Džein ir suaugusi visada siekė aukštų standartų. Netrukus mama susirado naują vyrą ir jie persikėlė gyventi į Teksasą.
Džein nuo vaikystės buvo talentinga. Ji ne tik gerai mokėsi (jai puikiai sekėsi tikslieji mokslai ir užsienio kalbos), bet ir puikiai šoko, griežė smuiku ir altu, skambino pianinu.
Mergaitė buvo ne tik protinga, bet ir labai graži. Ūgtelėjusi ji laimėjo kone visus grožio konkursus Ostine, kuriame gyveno, ir sumanė siekti karjeros Holivude. Bet neeilinis protas Džein neapsaugojo nuo kitų, gerokai mažiau intelektualių merginų gyvenimo scenarijaus.
Jau baigdama mokyklą, ji pastojo nuo bendraamžio Polo Mensfildo, ištekėjo ir jos gyvenimas iš pasakos virto pragaru. Pratusi gyventi pasiturimai, mergina atsidūrė skurde.
Los Andžele Džein nebuvo laiko pramogauti: ji privačiai mokė šokių, pardavinėjo spragėsius, filmavosi reklamai. O kartu nuolatos vaikščiojo į aktorių atrankas, nesvarbu, į kokį filmą.
Antroji Marilyn Monroe
Tokia ankstyva santuoka, kaip ir daugelis panašių sąjungų, buvo pasmerkta. Skyrybų pretekstu tapo nuolatinė abiejų neištikimybė vienas kitam.
Dar Polui nepatiko, kad į nuomojamą butą žmona atsitempė triušį, tris kates ir keturis šunis. Jiems išsiskyrus, Dž. Mensfild suvokė, kad kliautis gali tik savimi. Savo juodas garbanas perdažė šviesia platinos spalva, susirado drabužį didžiausia iškirpte ir ėmėsi veikti.
Pirmoji filmavimosi reklamai patirtis nebuvo sėkminga – tais laikais per didelis seksualumas nebuvo paklausus.
Vėliau ji gavo pirmąjį vaidmenį kine: nusifilmavo kino juostoje „Moterų džiunglės“ ir jai buvo sumokėta 150 dolerių. 1956 m. kino studija „20th Century Fox“ susipyko su Marilyn Monroe. Tai buvo laimingas bilietas mažai žinomai pradedančiajai aktorei Džein Mensfild.
Kino kūrėjams skubiai reikėjo panašaus tipažo aktorės – gundančios didžiakrūtės blondinės, mat kino studija jau spėjo „prištampuoti“ vienodų scenarijų ir medžiagą reikėjo greitai nufilmuoti. Džein, nors ir su kuklia filmografija, vaidmenį gavo iškart.
Filmas „Ši mergina negali kitaip“ JAV buvo priimtas šiltai, naujoji žvaigždė žiūrovams patiko. Pasipylė pasiūlymai. Ir nors vaidmenys buvo vieno tipo, ji imdavosi visko. 1957 m. filmas „Pasiklydęs autobusas“ Džein atnešė kritikų pripažinimą – ji gavo debiutantės „Auksinį gaublį“.
Be vaidmenų kine Dž.Mensfild vaidino Brodvėjuje: 1955 – 1956 m. ji į sceną išėjo net 444 kartus. Ir dar ji populiarino naują tuo metu žurnalą „Playboy“.
Numeriai su jos nuotraukomis būdavo tiesiog šluojami nuo prekystalių. Džein save vadino „protingiausia kvaila Holivudo blondine“, buvo dievinama ir nekenčiama. Ir, aišku, jai buvo pavydima: 1957 m. visą pasaulį apskriejo nuotrauka, kurioje pati Sofija Loren pavydžiai žiūri į Džein iškirptę.
Santuokos ir romanai
Tokiai moteriai niekada netrūko vyrų dėmesio. Ir po skyrybų ji ilgai neliūdėjo. Antruoju Džein sutuoktiniu tapo konkurso „Misteris Visata“ nugalėtojas Mikis Hargitėjus (Mickey Hargitay). Sutuoktiniai buvo panašūs kaip du vandens lašai: ambicingi, savimylos, svajojantys apie puikią karjerą ir dievinantys plačius mostus.
Pavyzdžiui, kaip meilės įrodymą jis mylimajai padovanojo žiedą su 10 karatų briliantu už 5 tūkst. dolerių (dabar tai būtų apie 200 tūkst. dolerių).
Įsimylėjėliai tuokėsi koplyčioje, kuri visa buvo stiklinė, kad žurnalistai ir fotografai galėtų įamžinti visas ceremonijos smulkmenas. O nuo oficialių Džein skyrybų su pirmuoju vyru iki tuoktuvių su antruoju buvo praėjusios vos kelios dienos.
Mikis Hargitėjus ir Džein Mensfild buvo ideali šeimyninė pora. Jie drauge pasirodydavo savo itin erotiškame šou, filmuodavosi kine ir dalyvaudavo televizijos laidose, įsteigė keletą firmų ir parašė biografinę knygą. Ir susilaukė trijų vaikų.
Tiesa, be viso to Džein Mensfild įsigudrino dar ir apgaudinėti savo kone idealų vyrą. Kiekvienas naujas meilužis būdavo turtingesnis ir garsesnis už ankstesnįjį. Suprantama, blondinės reputacija nebuvo nepriekaištinga, bet gražuolės populiarumui tarp vyrų tai visiškai netrukdė.
Džein santuoka su Mikiu baigėsi skyrybomis, po kurių ji labai greitai ištekėjo už režisieriaus bei prodiuserio Meto Simberio (Matt Cimber). Bet tapti ištikima žmona Džein taip ir nepavyko, ji net nebandė slėpti nuo vyro savo meilės nuotykių.
Sutuoktiniai išsiskyrė nepragyvenę kartu nė metų, nors dėl aktorės nėštumo oficialiai įformino skyrybas dar po metų. Laisvę mylinti prigimtis neleido Džein gyventi ramaus šeimos gyvenimo. Ji ne tik neslėpė savo nuolatinių romanų, bet dar ir daug gėrė.
Dž. Mensfild buvo ne tik išoriškai panaši į Meriliną Monro, bet ir rinkdavosi panašius vyrus. Dar iki skandalingo Merilinos romano su Džonu Kenedžiu (John Kennedy), prezidentas buvo įsileidęs į į neilgai trukusią intrigą su Džein.
Tarp gražuolės meilužių – ir prezidento brolis Robertas, žinomas prodiuseris iš Italijos Enrikas Bomba (Enrico Bomba), dainininkas Nelsonas Sardelis (Nelson Sardelli), brazilas milijardierius Chorchė Ginlė (Jorge Guinle), prancūzas restorano savininkas Klodas Terailis (Claude Terrail) ir dar daug kitų žinomų ir turtingų vyrų. Šį sąrašą užbaigia advokatas Semas Broudis (Sam Brody), su kuriuo Džein artimus santykius užmezgė likus metams iki tragiškos mirties.
Tikra Barbė
Dž. Mensfild buvo viena iš kvailos blondinės įvaizdžio pradininkių, ir viena pirmųjų suprato, kad spauda gali būti ne priešas, o pajamų šaltinis. Džein visą karjerą laikėsi taisyklės būti maksimaliai atvirai. Ji niekada neatsisakydavo filmuotis reklamai, fotosesijų ir juolab interviu. Tai davė vaisių: 1960 m. ji buvo daugiausiai fotografuojama garsenybė pasaulyje, ir nė vienos konkurentės pavardė nebuvo spaudoje minima taip dažnai kaip jos.
Dž. Mensfild buvo tikras lobis žurnalistams: tai ji užmezga romaną, tai išteka, tai skiriasi, tai laukiasi, tai kyla skandalas su buvusiuoju Ir dar viena priežastis, dėl kurios apie ją nuolatos rašydavo laikraščiai – drabužiai. Jiems vis kažkas nutikdavo – jie praplyšdavo, atsisegdavo, atsirišdavo arba net nuslinkdavo žemyn, ir visada ten, kur būriuodavosi fotografai.
Sklandė gandai, kad Dž. Mensfild buvo Barbės prototipas. Tiesa tai ar ne, bet ji turėjo vieną „lėlišką“ aistrą – rožinę spalvą. Ją aktorė tiesiog dievino. Ji tuokėsi vilkėdama rausvą suknelę, važinėjo vieninteliu Holivude rausvu kadilaku ir gyveno tikruose rožiniuose rūmuose, kurių fojė buvo įrengtas fontanas, iš kurio ypatingomis progomis tryško rožinis šampanas.
Karjeros pabaiga ir tragiška žūtis
Per visą karjerą Dž. Mensfild žiniasklaida lygino su garsiausiu to laikotarpio sekso simboliu M. Monroe. Kino studija „20th Century Fox“, sudarydama sutartį su Džein Mensfild tikėjosi, kad blondinė galės pakeisti 1962 m. mirusią M. Monro, bet lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Į 6-ojo deš. pabaigą Džein karjera ėmė strigti.
Nepaisant visų pastangų, tokios šlovės kaip M. Monro ji nesulaukė. Studija „20th Century Fox“ pradėjo ją „nuomoti“ Europos kino studijoms, bet antrarūšiai filmai, kuriuose filmavosi Džein, neatnešė jai nei šlovės, nei turtų, o kai kurie net nepasirodė ekranuose.
Užtat daug šurmulio sukėlė filmas „Pažadai! Pažadai!“, kuriame Dž. Mensfild kadre pasirodė visiškai apsinuoginusi. Beje, tai ir buvo pagrindinis filmo akcentas. Po jo aktorė nebesifilmavo, vis dažniau užsidirbdavo pasirodydama naktiniuose klubuose ir privačiuose vakarėliuose.
Be to, tuo laiku ekranuose vis paklausesnės tapo visiškai kitokio tipo moteris, išpopuliarėjo aktorės, panašios į Odrę Hebern (Audrey Hepburn): lieknutės, trapios, panašios į paaugles.
Džein Mensfild nebebuvo tokia paklausi kaip anksčiau. Jeigu Merilina Monro būtų buvusi gyva, tikriausiai ir ji tuo metu jau būtų atsidūrusi šešėlyje. Kvailutės apvalių formų blondinės kaprizingai papūstomis lūpomis tipažas nuėjo į praeitį.
O likus metams iki tragiškos žūties Džein Mensfild staiga visus šokiravo tapusi „San Francisko Šėtono bažnyčios vyriausiąja kunige“. Tokį titulą jai suteikė bažnyčios įkūrėjas Entonas Lavėjus (Anton LaVey), kuris taip pat neatsilaikė prieš blondinės kerus ir užmezgė su ja meilės ryšį.
1967 m. birželio 29-ąją įvyko baisi tragedija. Kartu su Semu Broudžiu ir trimis vaikais, kuriuos vežiodavosi į pasirodymus, jie automobiliu išvyko į Naująjį Orleaną ir pateko į automobilio avariją.
Vairuotojas, S. Broudis ir Dž. Mensfild žuvo vietoje. Vaikai, laimė, atsipirko nedideliais sužeidimais. Aktorei tada buvo vos 34 metai. Štai taip tragiškai ir, kad ir ką sakytum, kinematografiškai nutrūko vienos iš ryškiausių XX a. Holivudo aktorių gyvenimas.