Nepaisant to, kad Jakovas Brežnevas savo išvaizda nelabai priminė brolį, nusileido jam išoriniais duomenimis ir charizma, jis, kaip ir generalinis sekretorius, turėjo didelį pasisekimą tarp moteriškos lyties atstovių ir buvo vyriškos kompanijos siela. Pasak knygos „Tegyvuoja stagnacija!“ autoriaus Andrejaus Burovskio, Jakovas Iljičius dažnai ne tik linksmindavo visuomenę, bet ir padėdavo sostinės elito atstovams, kurie jį pravardžiuodavo „balerina“. Yra žinoma, kad paties Brežnevo brolis ilgą laiką vedė amoralų sovietiniam žmogui gyvenimo būdą. Taigi SSRS vadovui teko ne kartą raudonuoti dėl savo brolio nuodėmių.
Turėjo gerus šarvus ir potraukį moterims
Jakovas Brežnevas buvo šešeriais metais jaunesnis už savo garsųjį brolį. Leonidas gimė 1906 m., o Jakovas Iljičius – 1912 m.
Metalurgų šeimos tradicijos turėjo tiesioginės įtakos tolesniam vyro keliui ir profesijos pasirinkimui. XX a. trečiajame dešimtmetyje Jakovas ir jo vyresnysis brolis dirbo Ukrainos Dneprodzeržinsko miesto metalurgijos gamykloje. Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse būsimojo sovietų lyderio brolis vedė, o 1940 m. tapo tėvu. Jakovas Brežnevas niekada nebuvo pašauktas į frontą – juokauta, jog greičiausiai Leonido Iljičiaus brolis turėjo šarvus, nes buvo vertingas metalurgijos pramonės darbuotojas.
1942 m. pavasarį jaunesnysis Brežnevas buvo evakuotas į Magnitogorską kartu su metalurgijos technikumo darbuotojais. Jo šeima – žmona ir dukra – buvo išsiųsta į Alma Atą. Atvykęs į Magnitogorską jaunasis Brežnevas nepuolė ilgėtis artimųjų ir paguodą rado naujos pažįstamos – medicinos sesers Jelenos – rankose.