Išradimai nuo šešerių
Dešimtmečio Adebo Alblošio iš Jungtinių Arabų Emyratų atradimą įkvėpė kelionė į paplūdimį. Berniuko tėvas dėl poliomielito neteko kojos ir nešiojo protezą. Dėl šios priežasties vyras negalėjo plaukioti.
Adebas, kuriam tuo metu buvo šešeri, sugalvojo kaip protezą impregnuoti – padengė jį medicininiu vašku. Neilgai trukus jis sukūrė mažą vibruojantį robotą, kuris padėjo jo mamai išvalyti mažas, sunkiai prieinamas erdves. Garsas apie mažylio išradimus netrukus pasiekė žiniasklaidą. Tad šalies valdžios atstovai netruko susisiekti su jaunuoju išradėju.
Prižiūrimas vyriausybės atstovų ir gavęs finansavimą berniukas, sukūrė dar penkis išradimus. Vienas jų – automobilio saugos diržas, kuris kontroliuoja keleivio širdies ritmą ir įspėja apie pavojingus svyravimus.
„Pasendinti“ vėžį
Kamieninės ląstelės yra vertinamos dėl gebėjimo formuotis į skirtingus, specializuotų ląstelių tipus. Taip kovojama su Parkinsono liga, stuburo smegenų sužalojimais ir kitais sudėtingais sveikatos sutrikimais. Tačiau dirbtiniu būdu sukurtų kamieninių ląstelių „gyvenimo trukmė“ yra gana trumpa, todėl ir medicininė nauda išlieka neilgai.
Aštuoniolikmetį Džošua Mejerį iš Niudžersio (JAV) išgarsino atradimas, prasidėjęs kaip mokyklos projektas. Vaikinui buvo keturiolika, kai jis atrado genus, susijusius su kamieninių ląstelių senėjimo procesu. Jaunuolis šį rudenį jau pradės studijuoti biologiją ir informatiką prestižiniame Harvardo universitete.
Tačiau tikisi, kad jo ankstesni tyrinėjimai bus pritaikyti ir kitoms ląstelėms, tokiu būdu atveriant kelią vėžiui išgydyti. „Vėžys - liga, kurios metu blogosios ląstelės nuolatos auga ir dauginasi. Jei pavyktų jas pasendinti ir sustabdyti formavimąsi, tai galėtų būti potencialus šios ligos gydymas“, - mano jaunuolis.
Jaunųjų mokslininkių duetas
Dvynėms Samantai ir Mišelei Markes mokslas – bendras šeimos pomėgis. Chemijos inžinierių dukros nuo mažų dienų buvo raginamos drąsiai užduoti rūpimus klausimus ir sužinoti visus atsakymus.
Kai mergaitės mokėsi septintoje klasėje, mokyklinio projekto metu Samanta sukūrė trimatę struktūrą, sudarytą iš gyvų ląstelių. Ji veikia kaip „šiukšliadėžė“ kitoms dalelėms. Mergina mano, kad ši, į kapsulę panaši struktūra, gali būti naudojama organams atnaujinti. Taip pat kaip novatoriškas būdas kūną aprūpinti vaistais. „Labai tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnelis didelių medicinos inžinerijos laimėjimų link“,– viliasi ji.
O Samantos sesė Mišelė nusprendė ištirti dar nepaliestus elementus – muziką ir emocijas. Ji tyrimų metu analizavo smegenų veiklą ir nustatė, kad sudėtingi garsai ir chaotiškas triukšmas veikia smegenų dalį, atsakingą už neigiamas emocijas. O nesudėtinga, rami muzika stimuliuoja smegenų dalį, atsakingą už teigiamus pojūčius. Abi seserys buvo pripažintos tarptautinėje „Intel“ mokslo ir inžinerijos mugėje.
Skatina kitus
Meksikieties Endriu Almazanas Anaja yra gerai žinomas dėl to, kad būdamas šešiolikos tapo diplomuotas psichologas. Tiesa, pats vaikinas mano, kad jam dar būtina rimtai kibti į studijas. „Aš mokiausi ne vien dėl to, kad man patinka tam tikra sritis ar noriu daugiau žinoti. Mano tikslas - žinias pritaikyti praktiškai“, - sako E.Almazanas Anaja.
Dėl šios priežasties jis pastaruosius penkerius metus dirba su komanda, kurios tikslas - patobulinti kamieninių ląstelių transplantaciją diabetikams. Tokių ląstelių persodinimas gali leisti I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms atsisakyti kasdienės insulino injekcijos.
Kol šie mokslininkai laukia sėkmingų testų rezultatų, kad galėtų pereiti nuo bandymų su žiurkėmis prie didesnių gyvūnų, E.Almazanas Anaja darbuojasi prie projekto „Talentai dėmesio centre“. Jo tikslas - rasti mokslui gabius vaikus ir suteikti jiems reikalingą psichologinį palaikymą. Vaikinas tikisi, kad jo darbai, kurie jau pripažinti pasaulyje, skleis supratimą apie gabius vaikus ir paskatins išnaudoti potencialą.
Paprastas testas
Džekas Andraka iš Merilendo (JAV) buvo vos keturiolikos metų, kai pradėjo kurti testą ankstyvai kasos vėžio stadijai nustatyti. Baigiant mokyklą vaikinui pagaliau pavyko tai padaryti. Testas, kurtas su profesoriaus Džonso Hopkinso pagalba, užtrunka tik kelias minutes.
Septyniolikmetis jaunasis išradėjas tvirtina, kad toks būdas yra greitesnis, pigesnis ir tikslesnis nei dabartiniai standartiniai. Nors jo išradimą dar reikia išbandyti, kad galima būtų pradėti masinę jo gamybą, vaikinas už jo sukūrimą jau yra laimėjęs nemenką piniginį prizą.
Lietuvoje
Dvidešimt trejų Povilas Kavaliauskas šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja molekulinę biologiją ir jau yra vienas žinomiausių jaunųjų mokslininkų ne tik šalyje, bet ir Europoje. Mokslinę veiklą vaikinas pradėjo dar mokyklos suole. Ypatingą įvertinimą Povilui pelnė jo mokslinis darbas „Naminių musių vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“.
Prieš ketverius metus, aštuoniolikos sulaukęs vaikinas, nustatęs atsparių antibiotikams bakterijų paplitimo dažnį įvairiuose šalies ekologiniuose arealuos, gavo septynių tūkstančių eurų premiją.
„Lietuvos sveikatai“ jaunasis mokslininkas yra sakęs, kad jo ateities siekis Lietuvoje įkurti infekcinių ligų centrą. O paaiškinti, kodėl tapo mokslininku, jaunuolis negalėjo.
„Nei aš, nei mano tėvai, nei giminės į negali atsakyti. Nebuvo filmo ar kokio nors žmogaus, kuris būtų mane paskatinęs. Giminėje mokslininkų ir medikų taip pat nėra. Tiesa, vaikystėje niekada nežaidžiau su paprasčiausiai žaislais. Mane domino vaistai“,– teigė P.Kavaliauskas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!