„Užaugau žinodama, kad gimiau neišnešiota. Vėliau buvau įvaikinta“, – pasakojo 41 metų M. Ohden. – Nežinojau, kad visi šie įvykiai buvo susiję su viena paslaptimi – turėjau ateiti į šį pasaulį mirusi, bet gimiau gyva“.
1977 metais JAV Ajovos valstijoje 19 metų Melissos mama pasidarė abortą – nėštumui nutraukti ji panaudojo nuodingą druskos tirpalą. Aštuntą nėštumo mėnesį pagimdyta 1,5 kg svorio mergytė buvo numesta tarp medicininių atliekų. Ten ji pragulėjo tol, kol viena slaugė išgirdo silpną verksmą ir pastebėjo lengvus judesius. Melissa iš karto buvo perkelta į intensyvios terapijos skyrių, kur, visų nuostabai, išgyveno.
Gydytojai prognozavo, kad ji bus akla, o vienu metu net įtarė jai mirtiną širdies ydą. Tačiau Melissa įtėvių šeimoje užaugo visiškai sveika. „Tai neįtikėtina, – prisipažįsta Melissa. – Kartais man norisi sau įgnybti“.
Pasak Melissos, išleidusios knygą apie savo gyvenimą, tai, kad liko gyva po aborto, ji sužinojo tik per vieno konflikto įkarštį, kai apie tai prasitarė jos netikra sesuo.
„Žinai, Melissa, mano biologiniai tėvai bent jau manęs norėjo“, – suriko ji, nepagalvodama apie pasekmes.
Melissa ne iš karto suprato, ką ji norėjo pasakyti, bet kai pakalbėjo su savo įtėviais ir sužinojo tiesą, jos psichologinė būklė pradėjo blogėti. „Savo skausmą nukreipiau prieš save, – aiškino ji. – Jaučiausi labai vieniša“.
„Man prasidėjo valgymo sutrikimai, pradėjau piktnaudžiauti alkoholiu. Nenorėjau būti savimi“, –pasakojo moteris.
Skausmas vis didėjo, kol po penkerių metų, kai jai sukako devyniolika, ji nusprendė ieškoti savo motinos, pasidariusios abortą. Tai iš Melissos pareikalavo 10 metų, bet galiausiai jai pavyko susirasti savo biologinę motiną ir atskleisti jai šokiruojančią tiesą.
„Mano biologinė motina daugiau kaip 30 metų manė, kad aš tą dieną ligoninėje numiriau. Jai niekas nepranešė, kad aš išgyvenau. Jie tai nuslėpė. Ji nežinojo, kad buvau įvaikinta. Net nežinojo, ką pagimdė – berniuką ar mergaitę“, – pasakojo Melissa.
Kai po trejus metus trukusio susirašinėjimo dukra galiausiai susitiko su savo motina, Melissą labiausiai pribloškė iš motinos akių sklidęs gailestis – šis vaizdas vėliau nuolat persekiojo merginą. Ji sunkiai galėjo nupasakoti pirmojo susitikimo momentą, bet sakė, kad tai buvo „visiškai siurrealu“. „Tai vienas iš tų momentų, kurie nulemia tavo gyvenimą“, – sakė ji.
Tačiau tuo šokiruojančios naujienos nesibaigė. Biologinė Melissos motina prisipažino, kad iš tikrųjų nenorėjo darytis aborto ir iš esmės buvo priversta nutraukti nėštumą.
„Sužinojau, kad jos motina, mano močiutė, dirbo slauge ir pažinojo gydytoją, kuris darydavo abortus. Jie dviese praktiškai privertė mano motiną nutraukti nėštumą, – pasakojo Melissa. – Jie sugebėjo apeiti ligoninės taisykles. Galiausiai visi ligoninėje pradėjo manyti, kad tai yra jos asmeninis pasirinkimas ir jai neliko galimybių pasipriešinti motinos valiai“.
Melissos išgyvenimas virto stebuklu dar ir dėl to, kad jos močiutė, dirbusi toje ligoninėje, savo kolegoms nurodė „palikti kūdikį numirti“ – moteris šeimos rate atvirai pripažino šį faktą.
„Man nelengva su tuo gyventi. Tačiau aš ant jos nepykstu“, – teigė Melissa savo knygoje, pridurdama, kad visada spėlios, kas privertė jos močiutę priimti tokį sprendimą.
Nepaisant to, Melissa laiko save laimės kūdikiu. Iš pradžių jai pavyko išgyventi, o vėliau – gauti tiek įtėvius, tiek turėti biologinę motiną.
Taip sutapo, kad dabar Melissa ir jos biologinė motina gyvena Kanzase, kaip ir viena iš netikrų jos seserų. Melissa sako, kad jos stengiasi matytis kiek įmanoma dažniau. „Mano biologinė šeima yra didžiulė mano gyvenimo dalis“, – pabrėžė ji.
Tai reiškia, kad po to, kai prieš dvejus metus per pirmąjį jųdviejų susitikimą savo motinos akyse ji išvydo gailestį, dabar ji gali matyti ir jos džiaugsmą.