J.Puodėnaitė JAV lietuvių bendruomenėms parodė Pilies teatre sukurtą monospektaklį „Aš lauksiu tavęs, mielasis“. Šis spektaklis už Atlanto sukėlė tikrą furorą. Apie klaipėdietę aktorę rašė visi lietuvių kalba leidžiami laikraščiai, ji davė interviu „Čikagos aido radijui“.
Sumanymas lietuvių bendruomenei parodyti spektaklį J.Puodėnaitei suteikė progą ir pakeliauti po Valstijas.
Lietuviai klaipėdietės laukė ne tik Denveryje, kur ji atostogavo, bet ir Niujorke, Čikagoje, Niu Heivene, Frežerio kalnų miestelyje Kolorado valstijoje.
Reklama – iš lūpų į lūpas
Garsas apie spektaklį bendruomenėje sklido iš lūpų į lūpas. Pamatę aktorės pasirodymą Denveryje, lietuviai skambino draugams ir giminaičiams į kitus miestus, o šie siuntė žinią pažįstamiems.
Pasak aktorės, vasara nebuvo pats palankiausias metas gastrolėms. Tokiu laiku daugelis lietuvių atostogauja – keliauja po pasaulį ar grįžta į gimtinę.
Daugiausiai lietuvių, arti 300, į spektaklį atėjo Čikagos pasaulio lietuvių centre, mažiausiai – vos kelios dešimtys – Niujorke.
„Smagu, kad lietuviai taip nuoširdžiai priėmė spektaklį. Ne vienas po pasirodymo priėjęs prie manęs sakė, jog ne veltui pasaulyje Lietuva garsėja krepšinio ir teatro talentais, – šypsojosi aktorė. – Atvežiau jiems nedidelį gabalėlį Lietuvos kultūros. Džiaugiuosi, kad taip jie bent mintimis galėjo sugrįžti namo.“
Dekoracijas gabeno iš namų
Bilietai į klaipėdietės spektaklį JAV kainavo po 10-20 dolerių.
Kiekviename mieste lietuviai iš savo namų geranoriškai tempė minimalias spektakliui reikalingas dekoracijas – sofą, fotelius, telefoną, taures.
Linksmiausia kiekvieno pasirengimo spektakliui dalis buvo tariamo pjesės herojaus – šešuro gamyba.
Nuo galvos iki kojų apibintuoto šešuro kūną teko kurti iš didelių minkštų žaislų, pagalvėmis prikimštų drabužių ar susuktų paklodžių.
Norėjo nukniaukti kėdę
Bene smagiausias netikėtumas aktorės laukė spektaklio Niujorke metu.
Pradėjusi vaidinti, J.Puodėnaitė netikėtai akies krašteliu pastebėjo, kad į spektaklį vėluojanti moteris patyliukais apsižvalgiusi kaip niekur nieko ima kėdę, kuri reikalinga spektaklio veiksmui.
„Staiga matau, kaip kėdę, kurios man netrukus prireiks, nepažįstama moteris tempia į kampą. „Ponia, čia mano kėdė, o jūs, prašom, eikite štai į aną kampą, mes palauksime“, – sakiau jai sukdamasi iš situacijos, o po minutės pagal pjesės tekstą turėjau aiškinti, kad žmonės yra keisti orgazmą pavadinę orgazmu, geriau jau būtų paprasčiau įvardiję, pavyzdžiui, kėde, kad niekas nieko neįtartų. Publika lūžo iš juoko, o po spektaklio klausinėjo, ar situacija buvo surepetuota“, – prisiminusi kvatojosi aktorė.
Atrodo ne itin laimingi
J.Puodėnaitei susidarė įspūdis, kad finansinė gerovė Amerikos lietuviams neatsveria ilgesio gimtajai šaliai.
„Sutikau vienintelę laime spinduliuojančią porą. Tačiau jie jau buvo pardavę sėkmingą verslą ir rengėsi visam laikui grįžti į Lietuvą, nes jų vaikams atėjo laikas eiti į mokyklą, – pasakojo aktorė. – Lietuviai ten daugiausiai tvarko namus, dirba statybose, restoranuose, vairuoja.“
Išmokė gaminti suši
„Klaipėdai“ J.Puodėnaitė teigė, kad iš Amerikos parsivežė tik du svarbius dalykus.
„Parsivežiau keleriopai padidėjusią meilę Klaipėdai, jūrai ir suši gaminimo receptų“, – šypsojosi ji.
Denveryje, kur aktorė gyveno keletą mėnesių, norint išsirengti į gamtą, automobiliu iki kalnų tenka važiuoti keturias valandas. Todėl klaipėdietė iš naujo įvertino malonumą gyventi gamtos ir jūros pašonėje.
O gaminti suši ją išmokė Amerikoje gyvenantis lietuvis Romas Zableckas.
Japonišku užkandžiu aktorė mėgaujasi pati bei vaišina draugus sugrįžusi į Klaipėdą.