Darbštumo stygių arba visišką jo nebuvimą įprasta vadinti tinguliu, darbštumo stokojančius žmones – tinginiais.
Visose pasaulio žodynuose tas žodis turi neigiamą atspalvį. Tuo nereikėtų stebėtis: liaudies išmintis byloja, kad didesnio trūkumo už tinginystę negali būti.
Pamenate? „Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Tinginė jaunystė – vargšė senatvė“ ir taip toliau, ir panašiai… Galutinį tašką padeda Šventasis Raštas, įtraukęs tinginiavimą į septynių mirtinų nuodėmių sąrašą. Tik ar šitoks tinginių ūdijimas tikrai išeina jiems į naudą? Juk net tarp garsių, talentingų, didžių žmonių apstu mėgusių padykaduoniauti.
Pasvarstykite apie tai prieš atplėšdami atžalą nuo jos širdžiai malonaus užsiėmimo ir nuvarydami kartoti daugybos lentelės.
Izaokas NIUTONAS
Visuotinės traukos dėsnio ir pagrindinių mechanikos dėsnių autorius
Žymusis anglų fizikas, matematikas ir astronomas seras Izaokas Niutonas labai mėgo mąstyti. Protinis darbas jo vertybių skalėje užėmė daug aukštesnę pakopą už visas kitas veiklos rūšis.
Bet kai Izaokui einant šešioliktuosius metus mirė jo patėvis, paaugliui teko grįžti į ūkį – padėti motinai. Dvejus metus vargšė moteris bandė pripratinti sūnų prie kaimo darbų ir prekybos, kad išsiugdytų sau užvadėlį. Tačiau padaryti iš Izaoko ūkininką taip ir nepavyko: jis užsispyrėliškai vengė dirbti ir gyvenimiškų motinos pamokymų neklausė. Jaunuoliui labiau prie širdies buvo dienas leisti įbedus nosį į knygą ar pagaliuku braižyti kelio dulkėse kažkokias formules.
Galiausiai jaunojo Niutono motina pasidavė – vis dėlto jos pirmagimis, į pasaulį atėjęs anksčiau, nei planuota, nuo vaikystės buvo toks smulkutis, toks silpnas… Ji leidosi mokytojų įkalbama grąžinti Izaoką į mokyklą ir žmonijai padovanojo vieną iš klasikinės fizikos tėvų.
Karlas fon LINĖJUS
Vieningos augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemos kūrėjas
Švedų biologas ir medikas Karlas fon Linėjus vaikystėje buvo tinginių tinginys. Mokėsi pasibaisėtinai, dažnai bėgdavo iš pamokų ir šlaistydavosi apylinkėse tyrinėdamas visokias žolytes bei gėlytes.
Tėvai ilgai puoselėjo viltį, kad sūnus ateis į protą, baigs mokslus, taps pastoriumi ir pratęs jų darbus. Deja… Iš visų mokykloje dėstomų dalykų būtent Dievo žodis ir lotynų kalba Karlui sekėsi prasčiausiai.
Galų gale, neapsikentę mokyklos vadovai pripažino būsimąjį Švedijos karališkosios mokslų akademijos įkūrėją nemokytinu ir pasiūlė atiduoti berniuką kokiam nors amatininkui į pameistrius. Situaciją išgelbėjo apylinkės gydytojas Juhanas Romanas, Viekšio gimnazijoje dėstęs logiką ir mediciną. Pats didelis botanikos aistruolis, jis ėmėsi mokyti Karlą privačiai ir puikiausiai parengė stoti į universitetą. Visa kita – jau istorija.
Dmitrijus MENDELEJEVAS
Periodinės elementų lentelės kūrėjas
Chemikas, fizikas, ekonomistas, geologas, naftininkas, technologas, pedagogas ir daugybės sričių genijus jau penkerių mokėjo skaityti ir rašyti. Tai neturėtų stebinti žinant, jog berniuko tėvas buvo išsilavinęs žmogus, dailės, politikos ir filosofijos mokytojas, motina irgi kilusi iš labai šviesios giminės.
Tačiau kai 8-metį Dmitrijų tėvai atidavė į gimnaziją, jis pirmą sykį akis į akį susidūrė su didžiausiu savo gyvenimo kryžiumi – lotynų kalba, kurios nuoširdžiai nekentė iki pat mirties. Nuobodi negyva kalba pavertė guvų, uolų mokinį apatišku tinginiu, tai iškart atsiliepė tiek jo pažymiams, tiek ir elgesiui (jau gilioje senatvėje mokslininkas, kai skųsdavosi sveikata, mėgdavo sakyti: „Laužo visus kaulus kaip po mokyklinių muštynių“).
Lotynų kalbos namų darbus už būsimą daugybės mokslų akademijų ir mokslinių draugijų narį tekdavo daryti jo tėvui, o per egzaminus gelbėjo sesuo Marija, turbūt likimo piršto valia ištekėjusi už tos pačios gimnazijos dėstytojo.
Čarlzas DARVINAS
Evoliucijos teorijos kūrėjas Anglų natūralistas ir keliautojas
Čarlzas Robertas Darvinas mokykloje visa širdimi nekentė kalbos ir gramatikos pamokų, taigi šiuos dalykus visiškai ignoravo. Laikė juos pernelyg sausais ir dažnokai surasdavo pretekstą ar būdą išsmukti iš pamokų.
Taip jaunasis Čarlzas labai greitai užsirekomendavo kaip negabus ir tingus mokinys. Pedagogai numojo į jį ranka, nes negelbėjo net Darvino tėvo priekaištai ar grasinimai.
Jaunuolis gimnaziją baigė turėdamas griežtą direktoriaus papeikimą ir labai nekokius pažymius atestate.
Karlas MARKSAS
Marksizmo pradininkas, pridėtinės vertės ir klasių kovos teorijų kūrėjas
Vokiečių filosofas ir ekonomistas gimė teisininko šeimoje. 30-ies jis jau buvo iššvaistęs paveldėtą turtą (o tas nebuvo toks jau menkas, mat Karlo tėvo giminei priklausė vynuogynai, motina buvo kilusi iš verslininkų giminės, vėliau įkūrusios kompaniją „Philips“), tačiau dar turėjo žmoną, vaikų ir tvirtas politines pažiūras.
Tiesa, dėl tų pažiūrų „užsidirbo“ draudimą gyventi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, taigi įsikūrė Londone. Praktiškai be jokių lėšų, reikalingų išgyventi.
Likusį gyvenimą „Kapitalo“ autorius nugyveno ištikimo draugo ir bendražygio Frydricho Engelso, išlaikiusio visą Karlo Markso šeimyną, sąskaita.
Alenas DELONAS
Prancūzijos teatro ir kino žvaigždė
Dabar 88-erių aktorius, kino režisierius ir scenaristas Alenas Fabjenas Morisas Marselis Delonas vaikystėje pavyzdingu elgesiu neišsiskyrė. Tingulys, prasti pažymiai ir peštynės buvo nuolatiniai berniuko palydovai.
Knygų neskaitė ir, kaip vėliau prisipažins, tik dvidešimties sužinojo, kas toks yra Polis Sezanas. Pakeitę kelias mokyklas ir pensionus, Aleno tėvai priėjo prie vieningos išvados, kad mokslai jų atžalai ne į naudą ir jam labiau vertėtų įgyti kokių nors praktinių įgūdžių. Taip būsimoji kino žvaigždė ėmė mokytis mėsininko amato ir, teigiama, atskleidė tikrą talentą kimšdamas dešras.
Vis dėlto Alenas įsigudrino nugvelbti mokytojo antspaudą ir ėmė pats sau rašyti gerus pažymius, patvirtindamas juos vogtu spaudu. Koks skandalas kilo, kai viskas paaiškėjo… Bet net ir užsidirbęs sukto bei pavojingo tinginio reputaciją, jaunasis Delonas sugebėjo gauti diplomą ir kurį laiką padirbėti mėsinėse. Tačiau ir ten negadindavo savo „reputacijos“ – vienoje krautuvėje ilgai neužsilaikydavo.
Endis VARHOLAS
Dailininkas, filmų kūrėjas, leidėjas ir komercinio popart meno judėjimo ikona
Kultinis menininkas ir dizaineris manė, jog visko pasiekė tik dėl savo įgimto tingumo. Tiesiog gyventi kaip gyvena visi žmonės jam buvo nuobodu, uždirbti pinigus įprastais būdais jis tingėjo.
Kai 1969-aisiais erdvėlaivis „Apollo 12“ į Mėnulio paviršių atgabeno kompiuterinę mikroschemą su amerikiečių menininkų kūriniais, Endžio Varholo darbe buvo tik jo inicialai. Tokį minimalizmą ekscentriškasis genijus paaiškino labai paprastai: „Jeigu Mėnulyje vis dėlto esama gyvybės, neprošal iškart pradėti reklaminę kampaniją.“
Įdomus faktas
Egzistuoja ir alternatyvus požiūris į tinginystę, kurį propaguoja kai kurie psichologai. Jie tvirtina, kad jeigu žmogus nemoka gerai ir produktyviai ilsėtis, jam tai galiausiai baigiasi bloguoju.
Galbūt tingėjimas išties yra nuodėmė, sutinka specialistai, tačiau jo priešingybė – darboholizmas – jau yra liga.