Tačiau akivaizdu, kad pasaulis niekuomet nesigailės, jog „geležinė ledi“ pateko į istoriją. Šiais metais jai sukaks aštuoniasdešimt treji. Iš šių pragyventų metų ji 1979-1990-tųjų periodą paskyrė darbui Didžiosios Britanijos premjere.
Energingi žingsniai reformuojant britų ekonomiką, apskritai Britanijos visuomenę, ir charakterio nenuspėjamumas trikdė jos amžininkų protus. Tačiau ir šiandien gyva legenda vis dar kartas nuo karto sukelia tiek žiniasklaidos priemonių, tiek ir istorikų susidomėjimą. Nemažai apie tai parašyta. Tačiau įdomu atkreipti dėmesį į šią asmenybę iš jos santykių su vyrais požiūrio taško. O tai galima padaryti pažvelgus į jos pačios - vienintelės moters, iki šiol užėmusios Britanijos premjero postą - pasakymus.
Žinomas faktas, kad dabartinė baronienė Margaret Thatcher baigė Oksfordo universitetą dar 1950 metais. Po metų ištekėjo už Deniso Thatcherio. 1953 metais gimė dvyniai Markas ir Carol. Trumpai tariant, ši moteris galėjo būti tiesiog gera žmona ir mylinti mama, dirbti kokį nors ne itin patrauklų darbą... Tačiau pasaulis taip ir nebūtų sužinojęs apie Margaret, jei ne jos nuolatinis darbas su savimi, nuolatinis veržimasis ten, kur, kaip jai atrodė, geriau.
Moteris politikoje? Apie tai parašyta jau labai nemažai. Tačiau ar daug šiuolaikinių politinių veikėjų gali išgyventi tai, ką teko patirti Thatcher? Vargu. Galima prisiminti atvejį, kaip vienas iš jos priešininkų paleido į ją plytą, ir prisiminimui geležinei ledi liko mėlynė. O kur dar piktas šnabždėjimasis už nugaros „vėl ta velnio boba“ ar „dink, kale“? Sunku įsivaizduoti tokius žodžius politikės adresu... Tačiau tokių situacijų buvo. Ir baronienė jas įveikė, pasiekusi tai, apie ką šiandien rašo daugelis.
Dar ją buvo praminę „pieno vagile“. Tokia pravardė kilo dėl nemokamo pieno vaikams nuo septynerių iki vienuolikos metų programos atšaukimo, taupymo tikslais. Natūralu, kad toks nepopuliarus žingsnis susilaukė ištisos bangos kritikos, ir rinkėjus mažai domino faktas, kad taupi premjerė išsaugojo devyniolika milijonų dolerių (atšaukus programą), kurie vėliau buvo skirti atkurti pramonei, padidinti darbo vietų skaičiui ir panašiai. Puolimai ir kritika visuomet labai aiškiai pabrėždavo Margaret lytį.
Tikriausiai neliko nei vieno britų laikraščio aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais, kuris nebūtų sukūręs pravardės Thatcher. Tarp epitetų - ir „ragana, galinti pasaulį apversti aukštyn kojomis“, „Europos stabdis“, „dantų krapštukas“ ir panašiai... Tačiau ji gavo ir visą virtinę įdomių pravardžių: „pats stipriausias NATO vyriškis“, „geriausias britų kabineto vyriškis“, „vienintelis Didžiosios Britanijos vyras“, „geležinis vyras“...
Ir pati populiariausia pravardė iki šiol asocijuojasi tik su M. Thatcher - tai „geležinė ledi“. Jos įsiveržimas į vyrų pasaulį turėjo savo pasekmių. Akivaizdu, kad ir aštrūs bei sarkastiški M. Thatcher pasisakymai vyrų atžvilgiu turėjo tam įtakos.
„Visi vyrai - silpni, o silpniausi - džentelmenai“, - pareiškė politikė.
Savo pastebėjimus apie egzistuojančią politinę diskriminaciją Margaret reziumavo tokiu būdu: „Jei moteris parodo charakterį, apie ją sakoma, kad ji „bjauri boba“. Jei charakterį parodo vyras, jis vadinamas „šauniu vyruku“. Kam kam, o jai tai teko patirti savo kailiu...
Pasauliui pažįstama ir jos frazė: „Bet kuri moteris, suprantanti problemas, kurios kyla valdant namų ūkį, supras problemas, kurios kyla valdant valstybę“.
Tačiau akivaizdu, kad nemenką nuoskaudą vyrams politikams sukėlė jos žodžiai: „Moterys kur kas geriau už vyrus moka pasakyti „ne“, o taip pat: gaidys gal ir gerai gieda, tačiau kiaušinius vis dėlto deda višta.
Beje, paskutinis pasakymas neretai pasikartoja tokioje interpretacijoje: „Jei norite apie kažką pasikalbėti - eikite pas vyrą. Jei norite kažką realiai padaryti - eikite pas moterį“.
Visiškai suprantama, kad tokie Margaret žodžiai automatiškai sukeldavo atgalinę reakciją iš kolegų pusės. Ir tik realūs rizikingos politikos rezultatai išlaikė ją daugiau nei dešimt metų pačioje politinio elito viršūnėje.
Vis dėlto iki šiol sklando ir nemažai anekdotų apie M. Thatcher santykius su vyrais (itin dažnai anekdotai buvo kuriami apie neva intymius M. Thatcher ir Michailo Gorbačiovo santykius). Kažkada viename interviu ji pasakė: „Liksiu, kol pavargsiu. O kol Britanijai manęs reiks, niekada nepavargsiu“. Tačiau akivaizdu, kad Britanija po kurio laiko pavargo nuo savo premjerės.
Pasakojama, kad atsisveikindama su premjerės krėslu M. Thatcher verkė. Jos legenda dar ilgai kels ginčus ir susidomėjimą, tačiau dėl vieno netenka abejoti - stipri asmenybė įrodė, kad nesvarbu, ar tu vyras, ar moteris, nesvarbu, kaip žvelgi į priešingą lytį. O svarbiausia - jėga ir užsispyrimas, protas ir nuolatinis siekis tobulėti.