Viskas prasidėjo praėjusį rudenį nuo paprasčiausios kasdienės situacijos. „Mūsų kieme pūpsojo keli užsilikę šieno rulonai. Atėjo ruduo, ir jie pradėjo šlapti. Paprašiau vyro, kad nuimtų jau pažeistą sluoksnį ir sudėtų šieną po stogu. Jis taip ir padarė. Bet paskui žiūriu: kieme guli visa krūva apipuvusio šieno. Žinoma, man reikia sutvarkyti kiemą. Ir štai renku, renku, renku“, – savo skaudžios istorijos pradžią prisimena Vendija.
Iš visko sprendžiant, būtent tuo metu jai į akį galėjo patekti šieno šapelis. Pajutusi diskomfortą, ji patrynė akį, bet dirbo toliau. „Tačiau visą laiką tvyrojo jausmas, jog akyje kažkas yra. Nuėjau namo, įsilašinau dirbtinių ašarų ir išsiėmiau kontaktinius lęšius, kuriuos tuo metu nešiojau. Artėjant vakarui, pasidarė sunkiau atmerkti akį. Ryte pabundu, ir štai viskas – akį skauda taip stipriai, kad negaliu jos net atmerkti, itin skauda nuo šviesos“.