Tegul Dianos istorija apie pergalę kovoje su vėžiu pasitarnaus kaip padrąsinimas ir vilties švyturėlis šeimoms, dar tik pradedančioms gydymosi kelionę. Vieną dieną ligoninėje mažoji Sintija dviem minutėms buvo palikusi šį pasaulį, o vėliau mamai papasakojo, kad sutiko Dievą, kuris jai pasakė, jog turi kovoti ir nepasiduoti. Po komos ji grįžo į gyvenimą įgyvendinti savo svajonių. Kai kurios iš jų jau išsipildė.
Karščiavimas, na ir kas?
Vieną 2020 m. rugsėjo dienos rytą keturmetei Sintijai pakilo temperatūra. Mama paliko ją namuose, o pati pasiėmė nedarbingumo lapelį. Diana dirba auklėtoja vaikų darželyje ir žinojo, kad tomis dienomis daug vaikų serga. Sintija neturėjo jokių kitų simptomų, tik karščiavo: temperatūra pakilo nuo 37,4 iki 38. Gydytojas išrašė antibiotikų, kuriuos mergaitė vartojo dvi savaites. Spalio pradžioje Sintija atsibudo su patinusia akimi, temperatūra buvo pakilusi iki daugiau nei 38 laipsnių. „Ir tada mano nervai neatlaikė. Sėdome į automobilį ir nuvažiavome į ligoninę Kuldygoje. Tuo metu Sintija jau buvo pradėjusi trečiąjį antibiotikų kursą“, – prisimena Diana. Gydytojas apžiūrėjo mergaitę, patarė baigti antibiotikų kursą ir išleido ją namo. Po kelių dienų jos grįžo į ligoninę, kurioje mergaitė jau praleido savaitę. „Jie pastatė lašelinę, atliko tyrimus – atrodė, kad rodikliai pagerėjo. Jau turėjome būti išrašyti iš ligoninės, kai būklė vėl pablogėjo. Niekas nesuprato, kas vyksta, ir mus greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Rygos vaikų ligoninę“, – pasakoja Diana.