Kaip sovietmečiu kovojo su pornografija: netinkamais pripažinti ne tik filmai, kuriuose vaizduojamos nuogos moterys, bet ir tokie kaip „Krikštatėvis“

Aptariant temas, tiesiogiai susijusias su tokia intymaus gyvenimo dalimi kaip pornografija, galima teigti, kad sovietų visuomenė šį reiškinį ir neigė, ir sveikino. Įdomu tai, kad pornografija atsirado ir vystėsi šalyje, kurioje „nebuvo sekso“. Nepaisant to, sovietų valdžia išvien su KGB pakilo į nuožmią kovą prieš „pornuchos“ gamintojus ir platintojus. Tarp jų buvo ir Australijos moksleiviai, kurie atvyko į Sovietų Sąjungą kaip turistai. Kai kurie iš jų viešbučio kambariuose turėjo keletą spalvotų pornografinių žurnalų, kuriuos bandė perduoti sovietų piliečiams.

Buvo panaikinta privati teisė turėti moteris

Dabar erotika ir pornografija nieko nenustebinsi, tačiau prieš kokį pusšimtį metų tai buvo neregėtas dalykas socialistinių šalių lageryje. Tai suteikė sovietų piliečiams galimybę „atsibusti“, prasikrapštyti akis ir net atrasti „naują“ kultūros reiškinį, kurio anksčiau nebuvo. Ir, jei ne ekonomikos krizė, sovietinės „imperijos“ žlugimas, kažin ar pornografijos „bumą“ būtų sustabdęs įstatyminis reguliavimas.

Vienaip ar kitaip, bet uždraustas vaisius vis tiek būtų sunokęs, kurį laiką kabojęs po valstybinio reguliavimo „saule“. O paskui nukritęs ant žemės ir visiškai supuvęs, užtraukdamas tūkstančius baudžiamųjų bylų sovietų piliečiams, kurie norėjo „tiesiog pažiūrėti intymų filmą“.

Sovietų Sąjungoje buvo užsimota patraukti atsakomybėn visus asmenis, propaguojančius ir skleidžiančius pornografiją, siekiant sustiprinti piliečių baimę būti nubaustiems ir pasodintiems už grotų, rašo site.ua.

Kalbant apie kovą su pornografijos gamyba ir platinimu, gyvavo „sovietinės“ pozicijos formavimosi etapai šio unikalaus reiškinio link tiek Sovietų Rusijoje, tiek ir Sovietų Sąjungoje.