Princesė Viktorija buvo antroji karaliaus Edvardo VII, tuometinio Velso princo, ir Danijos karaliaus Kristiano IX ir Luizės Heseno-Kaselio dukters Aleksandros Danės antroji duktė ir ketvirtasis vaikas. Ji gimė 1868 m. liepos 6 d. Marlborough House, Velso princo ir princesės rezidencijoje Londone.
Ją 1868 m. rugpjūčio 6 d. pakrikštijo Londono vyskupas Arčibaldas Kempbelas Taitas ir suteikė Viktorijos Aleksandros Olgos Marijos vardą, tačiau šeimoje ji buvo vadinama Torija, kad skirtųsi nuo savo tetos, Prūsijos kronprincesės Viktorijos.
Įvairūs šaltiniai teigia, kad princesės Viktorijos motina Aleksandra turėjo savų planų mergaitės atžvilgiu. Dar ankstyvoje vaikystėje, kai Viktorija eidavo žaisti su kitais vaikais, motina būtinai paprašydavo tarnaitės ją pakviesti. Tačiau šiai atėjus pas motiną, ji sakydavo, kad jau neprisimena, kodėl ją kvietė. Toks motinos elgesys tęsėsi ir tęsėsi, tačiau Viktorija visada jai paklusdavo. Galbūt jau tada ji pradėjo jos interesus iškelti aukščiau už savo.
Laiminga vaikystė