Vyras, į karpinių meną paniręs jau daugiau kaip du dešimtmečius, sako, kad, užaugus tautodailininkų šeimoje, širdis visada ilgėjosi kūrybos, tad po darbo biure ėmė keliauti į tautodailės dirbtuves ir drožinėti, o galiausiai atrado karpinius iš popieriaus.
„Čia toks darbas rankoms, sielai, susikaupimui, nusiraminimui, kaip, pavyzdžiui, amerikiečiai taiko ramybės ir antistreso terapiją molį minkydami. Manyčiau, kad čia irgi pakankamai gera terapija nusiraminti, susikaupti, nes kai atsisėdi kirpti (o ypač kai su peiliuku dirbu), tai jau jokių audringų minčių ar mostų – turi susikoncentruoti, nes kitaip be pirštų gali likti“, – pasakoja karpinių kūrėjas.
K. Navickas karpo vakarais ir laisvadieniais, taip pat rengia įvairius edukacinius užsiėmimus, moko karpymo meno kitus.
Plačiau apie šį hobį – reportaže.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (3)