Kad nebūtų apgautos ir įžeistos, Viktorijos laikų moterys turėjo laikytis daugybės taisyklių, apibrėžiančių kiekvieną gyvenimo aspektą – pradedant asmenine higiena, baigiant reakcija į dviprasmiškus juokus.
Viktorijos laikų dama galėjo būti viešai išjuokta už poelgius, kurie šiuolaikinėms moterims yra absoliučiai natūralūs:
1. Buvo nepadoru net minėti moterų apatinius drabužius.
Manyta, kad vien moteriškų apatinių drabužių paminėjimas gali sukelti nesveiką susidomėjimą kūno dalimis. Viena Viktorijos laikų dama yra sakiusi: „Apie tuos dalykus nekalbame, brangioji, stengiamės apie tai negalvoti.“
Beje, senų laikų apatiniai šiuolaikiniams žmonėms tikriausiai atrodytų vulgarūs. Neminimieji (ilgos kelnės, nešiojamos vietoj kelnaičių) neturėjo klyno, siūlės viduryje tiesiog buvo skylė. Štai kodėl tuo laikotarpiu buvo toks populiarus ir ne visai padorus kankanas.
2. Manyta, kad maudytis karštoje vonioje – netinkama ir pavojinga.
Karalienės Viktorijos laikais žmonės retai maudėsi karštoje vonioje – baimintasi, kad šlapias kūnas praranda natūralią apsaugą, o tai gali sukelti psichologinių sutrikimų, karščiavimą ar baisesnes ligas.
„Viktorijos eros metu elgtis tinkamai reiškė daryti kažką pačiu nepatogiausiu būdu“, – rašo Therese Oneill savo knygoje „Neminimieji: Viktorijos laikų patarimai damoms apie seksą, santuoką ir geras manieras.“
Žmonės turėjo praustis šaltu vandeniu, apsiprausti kempine, sudrėkinta šaltu vandeniu ir trupučiu acto. Šiltų atpalaiduojančių vonių nebuvo. Žmonės tikėjo, kad maudymasis šiltesniame nei 37,8 C laipsnių vandenyje moteriai gali baigtis beprotyste arba paskatinti ieškoti kūniškų malonumų.
Šiuolaikinė sūkurinė vonia tikrai išgąsdintų Viktorijos laikų damas ir džentelmenus, jie turbūt palaikytų ją velnio sumanymu.
3. Tikėta, kad fizinis aktyvumas moterims nepriimtinas.
19 a. pradžioje vyravo įsitikinimas, kad merginos ir moterys turi saugoti kūną vienam vieninteliam tikslui – vaikų gimdymui. Manyta, kad fizinis aktyvumas moterims pavojingas. O kuo didesni fiziologiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų, tuo lengviau buvo kontroliuoti moteris.
Tiesa, ši nuostata buvo taikoma tik kilmingoms moterims. Apibūdinimas „įprastai moterys yra smulkesnės ir silpnesnės už vyrus, jų smegenys kur kas lengvesnės, dėl fizinių ir psichinių galimybių moterys jokiu būdu negali dirbti to paties darbo, kaip vyrai“ nebuvo taikomas žemesnio luomo moterims. Darbininkų klasės moterys dirbdavo anglies kasyklose, plieno gamyklose, tekstilės ir žemės ūkio srityse. Jos ir vaikai veždavo karučiais anglis siaurais kasyklų koridoriais. Be to, gamyklų savininkai dažnai mieliau samdydavo moteris, nes buvo lengviau jas priversti dirbti sunkų fizinį darbą, o mokėti reikėjo mažiau.
19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje požiūris į fizinį aktyvumą ėmė keistis. Viduriniosios klasės ir kilmingos merginos galėjo žaisti tenisą, badmintoną, kriketą, šaudyti iš lanko, plaukioti, užsiimti gimnastika. Puiki būsimų mamų sveikata buvo sveikų palikuonių garantas.
4. Buvo nemandagu užduoti klausimus pokalbio metu.
19 a. etiketo taisyklės moterims rekomendavo neuždavinėti klausimų pokalbio metu. Nežinia, kas gali įžeisti pašnekovą, todėl visos frazės turėjo būti konstatavimo forma.
Užuot klaususi, kaip laikosi bičiulės brolis, moteris turėjo sakyti: „Tikiuosi, jūsų brolis puikiai laikosi.“ Reikėjo vengti ir klasikinių moterų pokalbių temų – oras, vaikai, kad jų negalėtų pavadinti nemandagiomis, netinkamomis pašnekovėmis maloniai kompanijai.
5. Buvo labai nepalankiai žiūrima į moterų važinėjimą dviračiu.
Dviračiais važinėjančias moteris smerkė dėl dviejų priežasčių. Pirma, joms reikėjo patogesnių drabužių, todėl atsirado trumpikės iki kelių ir specialūs sijonai. Daugelis Viktorijos laikų gyventojų neigiamai vertino trumpikes iki kelių, nes jos priminė vyrų trumpikes.
Antra, gydytojai manė, kad važinėjimas dviračiu gali seksualiai stimuliuoti moteris, o damos, ypač jaunos, turėjo būti tyros ir nekaltos.
Bet buvo žmonių, kurie gynė moterų teisę važinėti dviračiu. Drąsiausios moterys ir toliau važinėjo dviračiais, visuomenė palaipsniui priprato ir netgi pripažino, kad važinėti dviračiu naudinga sveikatai.
6. Buvo gėdinga prašyti vyro panešti pirkinių krepšį.
Viktorijos laikais buvo lengva atsikratyti nepageidaujamo vyro – tereikėjo paprašyti jo panešti pirkinių krepšius. Iš tiesų ne tik vyrams, bet ir moterims buvo gėdinga pasirodyti apsikrovus daug daiktų. Padori dama turėjo eiti vedina šuneliu, nešdamasi puokštę gėlių arba nedidelį vaisių maišelį. Labai retai moteris galėjo nešti vieną nedidelę kvadratinę dėžę.
7. Lūpas dažėsi tik žemos moralės moterys.
Karalienei Viktorijai bet koks makiažas atrodė vulgarus ir nepatrauklus, todėl apie grožio produktus naudojančią moterį greitai galėjo pasklisti gandai. Buvo galima tik šiek tiek pasipudruoti. Lūpas dažėsi ir kitokią kosmetiką naudojo tik aktorės ir prostitutės (tais laikais žmonės nematė tarp jų didelio skirtumo). Iki 1921 m. madingiausios Londono moterys darėsi makiažą slapta.
Bet visos moterys norėjo gražiai atrodyti. Jos balindavo veidą cheminėmis priemonėmis su arsenu, gyvsidabriu tepdavo lūpas, tepė amoniaku veidus ir plaukus. Mažiau pavojingi metodai – žnaibyti skruostus ir kramtyti lūpas, kad būtų raudonesni.