Kinų medicinos gydytoja L.Vingilienė: padėti sau būti sveikiems galima – tereikia domėtis

„Žmogus turi pats prisiimti atsakomybę už ligas ir savo sveikatą. Tai ne gydytojo ar mūsų medicinos sistemos problema. Sveikata turėtų būti prioritetas, ir nors mes teoriškai žinome, kad tai didžiausias mūsų turtas, bet jos nevertiname. Labiau vertiname automobilį, už kurį brangiai sumokame, o kūną gauname nemokamai, todėl priimame jį kaip savaime suprantamą duotybę, kuria rūpintis reikia mažiau negu brangiu automobiliu“,- sako tradicinės kinų medicinos gydytoja Liudmila Vingilienė.

Ilgametę darbo patirtį turinčios medikės teigimu, daugumą ligų sukelia mūsų neteisingas mąstymas, tad gydymosi kelią reiktų pradėti būtent nuo savo minčių. Tradicine kinų medicina susidomėjusi ir ją studijavusi, o dabar seminarus ir mokymus vedanti gydytoja L. Vingilienė DELFI pasidalino savo įžvalgomis apie ligų priežastis, tradicinės kinų ir Vakarų medicinos santykį bei galimybes padėti žmogui.

Noras padėti žmonėms atvedė iki tradicinės kinų medicinos

„Savo gyvenimo neįsivaizdavau be medicinos. Jau būdama 15 metų norėjau būti gydytoja. Baigiau Kauno medicinos institutą, pasirinkau akušerijos ir ginekologijos specialybę, pradėjau dirbti. Specialybė sunki, pusiau chirurginė, kur daug streso, bet ji man patiko“,- pasakoja dabar jau 37 metų darbo patirtį turinti akušerė-ginekologė.

Besimokant ir skaitant vadovėlius bei ligų priežasčių paaiškinimus ėmė trikdyti bendros frazės ir tie dalykai, kurie žmogui konkrečiai nelabai padėdavo. „Kuo toliau mokiausi, vis labiau suvokiau, kad Vakarų medicinoje neretai pasitaiko atvejai, kada ligos priežastingumas yra neaiškus, nurašomas bendroms frazėms, gydoma simptomatika, t.y. žmogus visą gyvenimą lieka priklausomas nuo cheminių medikamentų, pritaikant žmogų gyventi su savo problema“, - neslėpė gydytoja.

Noras padėti šiais kompleksiškais gydymo atvejais nedavė ramybės, kėlė klausimus ir ilgainiui atvedė iki tradicinės kinų medicinos filosofijos.

„Mokiausi ir tebesimokau po šiol. Priklausau Britų medicininės akupuntūros draugijai, dalyvauju seminaruose Londone, Karališkoje integracinės medicinos ligoninėje, konferencijose Peru, Ispanijoje. Tradicinė kinų medicina yra pakankamai sudėtinga, tobulėjimas yra begalinis, bet tai man teikia daug vidinio džiaugsmo. Ypač mokantis su savo mėgstamiausiu profesoriumi Giovanni Maciocia, pasaulinio masto eruditu, Nanjing Kinų medicinos universitete tituluotu „Kinų medicinos Tėvu Europai”. Žavi jo profesionalizmas, fanatiškas įsigilinimas į detales, gilus požiūris į nuoseklų ir kompleksišką gydymą kinų medicinos plotmėje. Ilgainiui Lietuvoje, Kaune atsirado pasiūlymas vesti seminarus ir dalintis su žmonėms savo žiniomis. Pabandžiau ir pamačiau, kad iš tiesų yra žmonių, kurie ieško, domisi, nori išmokti kitaip matyti pasaulį ir save patį, nori padėti sau“, - pasidalino medikė.

Vakarų ir Rytų medicinos papildo viena kitą

Akupuntūra yra metodas, kuris harmonizuoja ir įjungia mūsų organizmo resursus - unikalią savigydos sistemą. Medicininė akupunktūra yra sėkmingai inkorporuota į medicinines praktikas daugelyje Vakarų šalių. Nors Lietuvoje dar nedažnai rasite profesionalaus akupunktūros specialisto kabinetą, L. Vingilienė įsitikinusi, kad ši tradicinės kinų ir Vakarų medicinos prieštara yra daugiau biurokratizmo inercijos bei bendrų žinių stokos lygmenyje.

„Vakarų medicina yra puiki savo mokslo pasiekimais, diagnostikos ir gydymo galimybėmis. Jos nereikia neigti ir negalima menkinti. Ji yra būtina šiuolaikiniame pasaulyje. Vakarų medicinos amžius siekia nuo Hipokrato laikų, taigi jau 2400 metų. Tradicinė kinų medicina yra senesnė savo amžiumi, bei turi ką pasiūlyti bendrai sinergijai. Manau, abi pusės nepadengia visko, bet dirbant kartu, galima padaryti daug daugiau žmogaus sveikatos labui“,- teigia pašnekovė.

Anot gyd. L. Vingilienės, visiems žmonėms metams bėgant atsiranda problemų, visi mes dėvimės. Tačiau labiausiai visuomenei trūksta žinių apie žmogaus sveikatos profilaktiką ir savigydą. „Kad žmogus nesirgtų, vakarietiškos medicinos profilaktika teigia kelis pagrindinius dalykus. Tai visiems pabodusios frazės, nors jos ir labai teisingos – vengti žalingų įpročių, judėti, teisingai ir sveikai maitintis, nesinervinti. Bet nepaisant visų šiuolaikinio mokslo pasiekimų medicinos srityje, ar pasaulyje mažėja ligonių? Lietuvoje pasižiūrėjus statistiką to mažėjimo nepamatysime. Žmonės serga, jie ieško recepto, perka tabletes“,- vardija gydytoja.

Gyd. L. Vingilienės nuomone, kinų medicinos galimybėmis galima puikiai papildyti mūsų vakarietiškos medicinos galimybes: „Įsitikinau savo patirtimi, ką galiu padaryti vien su akupresūra. Kaip galiu padėti skausmo surakintam žmogui, esančiam su manimi aukštai kalnuose, toli nuo civilizacijos ir medikamentų galimybių“.

Jos teigimu, profesionalių žinių apie kinų mediciną prieinamumas, tikėtina, būtų įdomus kampas iš naujo pažvelgti į medicininę profilaktiką, pasiremti intelektualų tarpe populiariomis Taoizmo filosofijos idėjomis. Rezultatas – sveikesnis žmogus.

„Svarbu, atskirti vieną esminį dalyką. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, populiarus tiek greitas maistas, tiek greitas išsilavinimas. Pabaigiu dviejų dienų kursą - ir jau kinų medicinos specialistas. Turiu nuliūdinti, bet taip nėra. Kinų medicina, kaip ir Vakarų medicina, yra imli laikui ir kompleksiška savo žinių apimtimi. Todėl jeigu teks lankytis bet kur pasaulyje pas kinų medicinos specialistą, pasiteiraukite jo išsilavinimo, kur ir ką yra baigęs. Jeigu aiškaus atsakymo negausite, pagalvokite dar kartą, ar drįstumėte operuotis (nors ir pigiau) pas chirurgą, kuris yra baigęs dviejų savaičių kursą“,- pateikė pavyzdžius specialistė.

Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta akupunktūros poveikį

Vakarietiškoje medicinoje, jei negaluoja skrandis, einame pas gastroenterologą, šeimos gydytojas siunčia pas skrandžio-žarnyno gydytoją. Jeigu negaluoja ginekologinė sistema, siunčia pas ginekologą, jeigu širdis – pas kardiologą. Žmogus yra išdalintas anatominėmis organų struktūromis, gydytojai ruošiami pagal specializaciją.

„Kinų medicinoje vyrauja kitoks požiūris į sveikatos sutrikimų gydymą negu Vakarų medicinoje. Tai galbūt ir yra tie nesusipratimai, kurie išryškėja, valstybinėje sistemoje esant vienai medicinai“,- aiškina L. Vingilienė. Ir pasidžiaugia, kad 2003 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė daugiau nei šimtą ligų ir būklių, kurioms esant akupunktūros taikymas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais.

„Kinų medicina populiarėja, ir jeigu mokysitės Harvardo arba Standfordo universitetuose, jų medicininėse įstaigose galite gauti akupunktūros paslaugas. Didžiojoje Britanijoje priskaičiuojama daugiau negu 4 mln. akupunktūros gydymo atvejų per metus. 2010 m. JAV Nacionalinis alternatyvios medicinos centras (NCCAM) atliko apklausą (dalyvavo 1,013 žmonių, amžius - 50 metų ir vyresni) apie alternatyvių medicinos paslaugų naudojimą. Rezultatas – 44% naudojo, daugiausiai medicininei profilaktikai ir skausmo malšinimui,” – cituoja pašnekovė.

Lietuvoje kaip vienas iš medicinos autoritetų, kalbantis apie būtinybę plėsti pažinimą į alternatyvias medicinos sritis ir holistinį žmogaus gydymą, yra akademikas J. Brėdikis.

Kinų medicina gydo žmogų, o ne ligą

Gydytojos teigimu, svarbiausias kinų medicinos principas – gydomas žmogus, o ne liga. Gydymo sėkmė priklauso nuo individualių savybių, kokia yra organizmo būklė, kiek žmogus pats pasirengęs ir nori padėti sau, keisti savo gyvenimo būdą, požiūrius, nuostatas, mąstymą. Tai pirmiausia yra prevencinė medicina.

Į klausimą apie tai, kada kinų medicina padeda efektyviausiai, pašnekovė atsako, kad labiausiai žmogus poveikį pastebi tada, kai jam kažką skauda. „Tai yra natūralu, nes skausmas žmogui trukdo gyventi. Pašalinus skausmą skeptiškas žmogaus požiūris gana greitai pasikeičia į visiškai priešingą. Bet jeigu žmogus nekeis savo gyvenimo būdo, niekas nepasikeis, nes problemos šaknys visada lieka mumyse. Todėl pagrindinis kinų medicinos principas yra išmokyti žmogų kitaip gyventi, kitaip matyti, kitaip suvokti tai, kas su juo vyksta, pamatyti prasmę kasdienybės įvykiuose ir situacijose, santykiuose su tais, kurie galbūt mus labai žeidžia ir mes juos kaltiname dėl savo problemų,- pabrėžia L. Vingilienė. - Kinų medicinos esmę galima pavadinti gyvenimo meno mokslu. Tai tam tikra pasaulio suvokimo sistema, kaip matyti žmogų Visatoje. Ir jeigu kalbėtume apie senuosius kinų medicinos tekstus, tai juose nekalbama apie ligų priežastis ar apie gydymą – žmogus nėra sukurtas sirgti. Mūsų energetinė sistema sukurta tobulai ir mes turime būti sveiki“.

Tačiau specialistė apgailestauja, kad dauguma iš mūsų tų žinių, kaip gyventi nekamuojamiems ligų, negauna netgi pabaigę kelias aukštąsias mokyklas. Todėl ligų ir mirtingumo statistika liūdina ir liūdins tol, kol nepajusime atsakomybės už savo sveikatą. Padėti sau būti sveikiems galima – tereikia domėtis.

Paklausta, kiek procedūrų reikia, pavyzdžiui, esant sąnarių skausmams, specialistė pabrėžia, kad kinų medicina – tai ne fizioterapija. „Mes labai esame įpratę prie to įrėminimo – kiek procedūrų. Pagal literatūrą, po 5-6 procedūrų tam tikro taškų derinio, skirto tai problemai, galime vertinti efektą. Jeigu problema nėra labai užleista, lėtinė, kuri trunka metų metus, tada gydymas trumpesnis. Lėtiniais atvejais, kai liga kaupėsi ilgai, išeina irgi palaipsniui.“

Daug ligų sukelia neteisingos mintys ir nuostatos

Įvardindama ligų priežastis, kinų medicinos gydytoja ypatingai pabrėžia mūsų minčių galią. „Mes labai esame įpratę suktis įkyrių minčių rate, analizuoti problemas, rūpesčius ir juos nešiotis visur su savimi. Ir vis galvojam galvojam, galvojam. Ir tai vadinama obsesijomis. Mes galvojame, kad tai normalu, kai turi rūpesčių ir problemų, kuo daugiau apie juos galvosime, tuo kuo greičiau išspręsime“.

Anot pašnekovės, yra toks dalykas kaip psichosomatika. „Sąnariai yra paslanki jungtis tarp dviejų kaulų. Per ją energija či turi peršokti. Tai simbolizuoja bendravimą tarp žmonių. Kad sąnariai būtų lankstūs, mes turime būti psichologiškai lankstūs, galbūt, labiau gebėti atsižvelgti ir išklausyti kitą, suabejoti savo nuomone ir teisumu, savo įsitikinimais. Paprastai žmonės įsikibę laikosi savo požiūrių ir jiems sunku paleisti senus dalykus, kažkada atsiradusias nuostatas. Pagal kinų mediciną, mūsų sąnarių būklė labai priklauso nuo to, kiek mes esame lankstūs tarpusavio santykiuose“,- tikina L. Vingilienė.

Stebuklų nėra, bet sėkmės istorijos įkvepia

Nors kinų medicina gydo ne ligą, o jos priežastį, gydytoja L. Vingilienė neslepia, kad tai nėra burtų lazdelė. „Yra tokių problemų, sakykime, navikiniai procesai, augliai, onkologija, kada žmonės pirmiausia turi kreiptis į mūsų Vakarų mediciną ir ten atlikti visus gydymo etapus. Po to tiktai gali kreiptis į Rytų medicinos specialistus, kad greičiau grįžtų į gyvenimą. Dažnai žmonės galvoja, kad kinų medicina padės išsisklaidyti augliams ir kažkokiems rimtiems struktūriniams pakitimams. Pvz., jeigu nėra sąnario kremzlės, jeigu žmogus yra senyvo brandaus amžiaus, o kremzlė visai suirusi, tai ir kinų medicina tų galimybių jau nemato. O jeigu kažkas tas galimybes mato, tada paklauskite, kur ir kokį išsilavinimą yra įgijęs.“

Labai dažnai į tradicinės kinų medicinos specialistus kreipiasi žmonės, kuriems Vakarų medicina nerado galutinio gydymo. O skausmas verčia ieškoti sprendimų.

„Esu turėjusi pensinio amžiaus pacientą, kuriam ne vieną kartą buvo operuota stuburo išvarža ir galiausiai dėl osteoporozės, t. y. dėl slankstelių kaulo audinio retėjimo buvo įdėta plokštelė. Po to žmogus pateko į skausmo kliniką, nes jau negalėjo nuimti skausmo su analgetiniais vaistais, kuriuos išrašydavo šeimos gydytojas. Skausmo klinikoje jis irgi išbandė visus medikamentus ir išnaudojo visus resursus. Iš pradžių padėjo, nes jie yra daug stipresni nei tie, kuriuos perkame vaistinėse. Bet organizmas pamažu pripranta prie medikamentų ir pacientui skausmas vėl sugrįždavo, nepaisant vartojamų skausmo malšinimo vaistų. Galiausiai klinikoje pasakė – mes jau tau padėti nebegalim, nes išbandėme viską, ką turėjome. Žmogus naktimis nebegalėjo miegoti, jam skausmas per nugarą „šaudydavo“ nuo galvos iki kojų. Žmona irgi nemiegodavo, nes trindavo jam kojas ir nugarą, kad nors kiek palengvėtų. Kai jis atėjo pas mane, už galvos susiėmiau, labai kompleksiškas atvejis. Pavyko, žmogus buvo optimistas, pats labai stengėsi. Labai džiaugiuosi, kadangi tai buvo vienas sudėtingiausių atvejų“,- prisimena L. Vingilienė.

Anot pašnekovės, tradicinė kinų ir Vakarų medicina teigia, kada galima žmogui padėti, tik reikia ieškoti žinių. Savo sveikata rūpintis tada, kol esi sveikas, kad pasirūpintum ilgesniu ir kokybiškesniu gyvenimu sau ir artimiesiems. Žinios plečia mūsų supratimą, išsklaido nepagrįstus mitus ir padeda surasti apčiuopiamas naudas kiekvieno mūsų gyvenime.