Savo gyvenimą pašnekovas paskyrė tarnauti žmonėms ir padėti jiems skleisdamas autoritetingas, laiko patikrintas žinias pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais. Tarp nuolatinių kelionių su paskaitomis ir konsultacijomis po Lietuvą ir pasaulį, Anantara das sutiko skirti laiko pokalbiui apie moteris. Būtent jos, psichologo teigimu, pirmosios atsibunda ir ieško žinių, tačiau tiesa skaudi – moterys dažniausiai nežino nieko.
- Kodėl moteriai pirmiausia siūloma tokia informacija? Ar tai rodo, kaip primityviai moteris yra suvokiama?
- Tai, ką išvardinote, yra tik labai maža dalis žmogaus gyvenimo įvykių. Tai tik keli norai arba būdai, kaip moterys bando tapti laimingos. Kiekvieno žmogaus prigimtis yra būti laimingu. Moterys, save gražindamos arba taisydamos kažkurią savo kūno dalį, galvoja, kad bus laimingos. Reikėtų žiūrėti plačiau.
Vedos ir duoda tą žinojimą, kaip žmogus, kaip moteris, gali būti visapusiškai laiminga. Vedos duoda žinojimą, kaip iš tiesų prižiūrėti savo kūną ir kaip viduje būti sveikai, gražiai ir laimingai. Viskas taip, kaip yra dabar – tai tik dėl to, kad žmonės iš nežinojimo pasiima keletą detalių ir, pasitelkę tai, bando „privalgyti“. O maitintis juk reikia visapusiškai. Taip ir moteris negali būti laiminga tik būdama seksualiai aktyvi ar rūpindamasi savo plaukų spalva – jai reikia visko.
- Kiekvienos moters svarbiausias kasdienis tikslas – patirti laimę. Milijardai jų kasryt keliasi vedinos šio tikslo. Kodėl dauguma moterų vakare jaučiasi nepasiekusios jo, ir taip diena iš dienos?
- Atsakymas paprastas. Matot, žmonija taip pat turi vystymosi ciklus. Dabar mes esame perėję į galutinį žmonijos vystymosi etapą, kuris vadinasi kali juga arba degradacijos amžius. Dėl to ir visos žinios ir moterų laimės koncepcija yra netikros. Jos žinias iš esmės gauna tik iš masinių visuomenės informavimo priemonių. O jos ir netgi mokslininkai nežino, kas yra absoliuti laimė. Niekas į moterį nebežiūri giliau, tik paviršutiniškai, iš kūno pusės.
Kažkas moterims siuva avalynę ir sako, kad nusipirkusi naujus batus ji bus laiminga, kažkas siuva kelnes ar sijonus, kažkas siūlo laimės gamindamas parfumeriją ar kosmetiką ir panašiai, bet niekas niekur nepaaiškina, kaip moteris gali būti visapusiškai laiminga. Todėl ji, nuo ryto iki vakaro ieškodama tų mažų laimės gabaliukų visokiose priemonėse, negali patenkinti visumos. Pirmiausia ji turi suvokti, kas yra visuma, kas yra jos prigimtis ir kaip ją patenkinti. Čia labai gilus klausimas, kurio net šiuolaikinis mokslas nenagrinėja.
- Kur tuomet moterys gali rasti žinių, kaip teisingai gyventi, kaip suvokti save?
- Visas žinias duoda vedos. Vedos – tai visa apimančios žinios. Šiuolaikinę visuomenę užvaldė lengvai prieinama informacija, bet ne žinios. Žinia yra svarbesnė už informaciją. Informacija nuolat keičiasi, o žinias jau patikrino laikas, žmonės ir išminčiai, pagal jas milijardai gyvena nuo senų senovės. Todėl patikrintos žinios ir vadinamos vedomis. Epocha iš epochos, tūkstantmečiai po tūkstantmečių jos nesikeičia. Viskas visatoje vystosi spirale ir viskas grįžta.
Būtent tokios žinios suteikia žmonijai žinojimą, kaip būti laiminga. Kai tai sužinai, viskas pasidaro paprasta. Kai suvoki, kad kiekviena moteris gali būti laiminga, nebegali nusėdėti neskelbdamas tų žinių. Juk tai nieko nekainuoja, nereikia niekam už tai mokėti mokesčių, nereikia niekam įsipareigoti.
Tu laisva valia gali gauti žinojimą, kaip būti graži, kaip susirasti vyrą, kaip teisingai ištekėti, kaip prisišaukti gerus ir sveikus vaikus, kaip rengtis, kaip šukuotis, kaip bendrauti su giminaičiais, kaip tvarkytis namus, ką išvis moteris turi veikti tam gyvenime. Ir taip imi suprasti, kad visa tai įgyvendinti gali kiekviena moteris. Tas žinojimas ateina iš vedų.
- Ar vedos tinka Lietuvos moterims? Juk sakoma, kad jos pritaikytos Indijos kultūrai, tenykštei visuomenei?
- Vedos reiškia „vesti“. Kaip vyras veda moterį, taip ir vedos veda moterį per visą gyvenimą. Vedos nėra parinktos kuriai nors vienai konkrečiai nacijai ar teritorijai. Visai visatai jos duotos tos pačios. Yra vedos aukštesniųjų pasaulių gyventojams, vedos, duotos žemės tipo gyventojams ir vedos, kuriomis vadovaujasi žemesniųjų planetinių sistemų gyventojai.
Vedos – tai instrukcija, kaip teisingai ir laimingai čia gyventi. Todėl nepriklausomai, kur moteris gimė ar gyvena, kokį religinį tikėjimą išpažįsta, kokia kalba kalba, kiek jai metų, iš vedų ji gali pasisemti išminties ir būti laiminga.
- Informacijos moterims – tikras perteklius. Jos domisi viskuo: vyrais, vaikais, pramogomis, sveikata ir pan. Ar yra kažkas, į ką jos pamiršta atkreipti dėmesį ar ko nežino?
- Nieko nežino. Tikrąja ta žodžio prasme: jos nežino nieko. Ne tik moterys, - jos turėtų neįsižeisti, - vyrai taip pat nieko nežino. Nežino net valstybės vadovai, - niekas nežino. Daugybė žmonių bando būti atradėjais, ieškotojais, ir visi taip aklai vaikšto. Tai paprasta suprasti: žmonės serga, kiekvieną dieną vyksta avarijos, karas, kiekvieną dieną žmonės barasi, pyksta, neįstengia nuraminti proto, teršia aplinką.
Tai rodo, kad visuomenė degraduoja ir nežino, kaip gyventi, kur ieškoti tos laimės. Taigi, nežino nieko. Pavyzdys paprastas: nenoriu įžeisti moterų, bet dauguma jų net nežino, kad ramus protas, geras vyras ir grožis priklauso nuo plaukų ilgio. Jeigu moterys žinotų, kad jų plaukų ilgis turėtų siekti mažiausiai širdies čakrą, jos suprastų, kaip svarbu turėti bent tokio ilgio plaukus.
Kuo trumpesni plaukai, tuo moteris tampa neramesnė, išsiblaškiusi, skubanti, negalinti ramiai ir blaiviai priimti sprendimų. Dar labai svarbu tai, kad nei jinai nieko, nei jos niekas nemyli. O meilė yra laimės eliksyras. Labai paprasta. Ir čia tik vienas pavyzdėlis. Jų galėtų būti dešimtys – iš kiekvienos kūno dalies, iš kiekvieno gyvenimo įvykio. Baisiausia, kad moterys nežino, kad jos natūraliai gali būti gražios ir laimingos. Vedos sako, kad laimė priklauso nuo pastovumo. O ne nuo daiktų ar įvykių kiekio.
- Rašote knygą moterims. Apie ką ji bus?
- Rašau knygą, nes turiu tą žinojimą. Gyvendamas, bendraudamas su žmona, su pacientėmis pastebiu, kad jos nežino, kaip gyventi, kaip būti laimingomis. Šioje knygoje bandau atskleisti 64 moters savybes, kurios jai būdingos iš prigimties, kurias ji turi jau nuo gimimo. Tos 64 savybės – tai visatos kūrėjo Brahmos žmonos Sarvasvati savybės.
Visas jas ji turi pilnai atskleistas ir realizuotas. Kiekviena moteris savyje irgi tai turi. Bandau šią knygą parašyti kaip vadovėlį moterims, kad jos galėtų tobulėti, kad galėtų pasisemti išminties ir pritaikyti ją savo gyvenime. Tokiu būdu moterys turėtų nustoti kompleksuoti ir suprasti, kad jos gali viską.
Moterys gali. Nėra tokios moters, kuri negalėtų. Ši knyga turėtų padėti, būti kaip abėcėlė norinčioms savyje išsiugdyti geras charakterio savybes. Geros charakterio savybės yra svarbesnės už išorinį grožį. Jeigu moteris yra gera, nuoširdi, sugebanti užjausti, tai jinai praktiškai yra gražiausia iš moterų. Šventraščiai sako: tai, kas išorėje, per laiką dingsta. Kūnas turi savybę pasenti ir suirti. Tačiau geros charakterio savybės moterį padaro gražią amžinai. Jinai nepasensta.
- Kokią žinią, kaip didžiausią dovaną, norėtumėte įteikti kiekvienai moteriai asmeniškai?
- Kovo viduryje kaip tik organizuojame stovyklą, kurioje gali dalyvauti moterys iš visos Lietuvos. Gaila, kad jų priimti galėsime tik 100, daugiau nesutalpinsime į sodybą. Metuose, kovo mėnesį, net yra išskirta diena, pavadinta Moters diena. Vieną kartą metuose žmonija turėtų prisiminti, kad šalia yra moterys. Mes tai užmirštame. Moteris mes pastatėme į vienodą vietą su vyrais. Pagrindinė žinia, kurią mes norime perduoti – kiekviena moteris gali būti laiminga. Jai tai duota. Tik pačiai reikia tai pasirinkti.
Kiekviena moteris yra to verta. Nėra išskirtinių moterų, turinčių tokią privilegiją. Laimė – tai vidinė būsena, ne išorinė. Šią praktiką kiekviena moteris gali realiai pabandyti.