Kolonijos „Dignidad“ siaubas: privačioje koncentracijos stovykloje nacistas pedofilas įgyvendino baisiausias savo fantazijas ir nežmoniškus eksperimentus

Ši didžiuliame plote įsikūrusi stovykla pasauliui buvo pristatoma kaip labdaringa komuna, nors iš tikrųjų tai buvo grynų gryniausia nacių koncentracijos stovykla. Visa valdžia „Dignidad“ kolonijoje priklausė sadistui, pedofilui Paului Schaferiui, kuris daug metų nebaudžiamas įgyvendino pačias baisiausias savo fantazijas. Į „Dignidadą“ buvo lengva pakliūti, bet ištrūkti iš čia buvo neįmanoma. Šioje vietoje žmonės greitai buvo paverčiami nuo aušros ligi sutemos dirbančiais vergais ir „bandomąja medžiaga“ nežmoniškiems medicininiams eksperimentams. Kas baisiausia – represijos truko net 44 metus – nuo 1961m. iki 2005-ųjų.

Prieš ketvirtį amžiaus gyvuoti nustojusią „Dignidad“ koloniją lig šiolei gaubia begalė paslapčių, dauguma kurių nugulė į bylas su žyma „Slaptai“.

Pedofilui reikėjo priedangos

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui tūkstančiai nacistų ieškojo prieglobsčio Pietų Amerikoje.
XIX a. septinto dešimtmečio pradžioje bėgančių iš Europos į Čilę vokiečių srautas beveik išseko, tiesa, atvykstančiųjų dar pasitaikydavo. Tad kai 1961 m. į šalį atvyko keturiasdešimtmetis Paulas Schaferis, tai nieko nenustebino, juo labiau, kad šis emigrantas buvo ne iš probleminių. 1921 m. gimęs P. Schaferis, kaip ir dauguma jo bendraamžių, kariavo, gavo porą apdovanojimų ir neteko kairės akies.

P. Schaferis nebuvo nacistas nusikaltėlis – jis tarnavo jefreitoriumi karinių oro pajėgų medicinos tarnyboje, todėl Europoje jo tikrai neturėjo ieškoti. Kodėl vokietis išvyko iš tėvynės, kur jam niekas negrėsė? Todėl, kad Vokietijoje jis įkliuvo už nepilnamečių prievartavimą. Norėdamas būti arčiau savo nesveiko potraukio objektų, P. Schaferis iš karto po karo įsidarbino auklėtoju vaikų darželyje prie evangelikų bažnyčios Liuchovo-Danenbergo rajone, Vokietijos federacinėje respublikoje (VFR). Pedofilas greitai įkliuvo, jam teko slapstytis.