Palaužtos sielos
A. Sinisalu niekada neteko dalyvauti A. Tootsui tardant išdaviką ar šnipą. Tačiau jis matydavo, kaip į tą pačią patalpą kartu su A. Tootsu įžengia žmogus, kuris prieš tai laikydavosi atkakliai, o išeidavo dėl visko prisipažinęs. Kaip tiksliai jis tai padarydavo, niekas nežino. Tik kartą kažkas iš šono stebėjo, kaip tiesiogine to žodžio prasme nė vieno žodžio nesakantis vyras, patekęs į A. Tootso rankas, pradeda pasiduoti. Tačiau man nebuvo atskleista, kas buvo tas liudininkas. „Savo darbe praktikuoju darbą su žmogaus siela“, – lakoniškai pakomentuoja A. Tootsas.
Kai buvo suimtas Denisas Metsavas, pas jį neilgam buvo įleisti Užsienio žvalgybos departamento pareigūnai. Jie įėjo į kambarį, o tada buvo atvestas D. Metsavas, kuris buvo be batų ir mūvėjo tik vienas kojines. D. Metsavas pasijuto nepatogiai, pradėjo atsiprašinėti, ir bet koks jo pasipriešinimas jau buvo įveiktas. Vėliau A. Tootsas kolegoms pasakojo, kad tai buvo senas Rusijos kalėjimų triukas – žmogų reikia ne kankinti ar mušti, bet jį pažeminti, ir jis prabils.