Vaida įsimylėjo būdama vos 19-os. Tada ji galvojo, kad sutiko savo svajonių vyrą, bet viskas pasikeitė labai netikėtai.
„Niekada netikėjau, kad galiu tapti smurto auka. Jei man kada būtų taip atsitikę, visada galvojau, kad po pirmojo karto, kai tik kas pakels prieš mane ranką, iš karto išeisiu. Dabar suprantu, kad gyvenimas nėra toks paprastas“, – pasakoja Vaida.
Pašnekovė sako, kad šiandien ji rado laimę ir nors pati prieš 5-erius metus tikino, kad su vyrais daugiau niekada neprasidės, šiandien gyvena šeimoje ir yra laiminga kaip niekad.
DELFI tęsia straipsnių ciklą „Mano drąsi istorija“ apie žmones, kurie savo laimę susikūrė patys ir vardan jos nepabijojo drąsių pokyčių.
Gyveno kaip sapne
„Jis buvo aukštas, gražus. Sužavėjo mane ir savo humoro jausmu, neabejojau, kad to vaikino nori ne viena ten buvusi. Buvau baisiai laiminga, kad tada jis būtent į mane atkreipė dėmesį, užkalbino pats. Kalbėjome ilgai. Net neatsimenu apie ką, džiaugiausi tik būdama šalia jo“, – pasakoja Vaida.
Tiesa, pašnekovė atskleidžia, kad jau tada galėjo pastebėti pirmuosius ženklus, jog viskas nebus kaip pasakoje, nes jos naujoji simpatija naktį užbaigė padauginęs alkoholio ir užknarkęs svetainėje ant sofos.
Ryte Vaida su vaikinu apsikeitė adresais, pati tuo metu gyveno bendrabutyje Klaipėdoje, o vyras – sostinėje. Viskas vyko 1998 m., bendravimas tais laikais dar nebuvo toks paprastas, mobiliųjų telefonų nebuvo.
„Susirašinėjome ir laiškais, net nežinau, kiek jų vienas kitam prirašėme, bet gal net šimtais būtų galima skaičiuoti ir taip gražiai jis man rašydavo, prisiekinėjo amžina meile, kartais net eilėraštukų sukurdavo. Susitikti dažnai nepavykdavo, jis buvo vyresnis, 26-erių. ir dirbo turguje, pardavinėjo ten rūbus, todėl visi jo savaitgaliai būdavo užimti, o aš tik tada turėjau laisvo laiko.
Pašnekovė sako, kad jos būsimas vyras tuomet gyveno gana pasiturinčiai, nuomojosi didžiulį keturių kambarių butą netoli miesto centro, važinėjo tuo metu itin prabangiu „Mercedes“ automobiliu ir neskaičiavo pinigų, dovanojo jai kvepalus, papuošalus.
„Šalia jo jaučiausi išskirtinė, ypatinga, kai susitikdavome jis man skyrė visą savo dėmesį, manimi rūpinosi“, – prisimena Vaida.
Laimė truko dvejus metus
Būdama 22-ejų Vaida sužinojo, kad laukiasi. Ji labai apsidžiaugė, nes nors vaikas ir buvo neplanuotas, su būsimu vyru jie jau kalbėjo apie būsimas atžalas.
„Neabejojau, kad ir jis apsidžiaugs. Pamenu, tada bėgdavau pas budėtoją kas pusvalandį ir bandžiau jam skambinti, bet telefono jis ilgai nekėlė, nebuvo namie. Tik vakare jis pagaliau atsiliepė ir išgirdęs žinią pasakė, kad netrukus pas mane atvyks.
Pašnekovė prisimena, kad tada viskas klostėsi labai greit, ji sustabdė savo studijas, nors iki jų baigimo buvo likę ne tiek ir daug, išsikėlė į Vilnių pas vyrą, o po kelių mėnesių jau šoko savo vestuvėse.
„Tada mano tėvai padovanojo mums dviejų kambarių butą. Ten ir apsigyvenome. Jis nupirko bute visus baldus, didžiulį televizorių, garso aparatūrą. Gyvenome tikrai gana prabangiai, jis man nuolat sakė, kad dirbti nereikės ir šeimą išlaikys“, – prisimena Vaida.
Paklausta, kur tuo metu buvo vyro tėvai, Vaida sakė, kad jo mama buvo mirusi, o tėvas gyveno kaime ir labai daug gėrė: „Bet jis savo tėvą mylėjo, rūpinosi.“
Vaida pasakoja, kad vyras taip pat nevengdavo alkoholio, tačiau ji nematė problemos, kad jaunas tėvas vakarais išgerdavo keletą butelių alaus ar išėjęs susitikti su draugais grįždavo svyruodamas.
„Dėl to išgėrimo man nebuvo keista. Kai augau su tėte, jis irgi panašiai elgėsi ir jie labai gražiai ir sėkmingai dar dabar su mama gyvena. Be abejo, tarp mūsų būdavo konfliktų, bet kokioje šeimoje jų nebūna? Gal kartais pakeldavo balsą ar susierzinęs stipriau už rankos sugriebdavo, bet tikrai to nesureikšminau, buvau laiminga su“, – sako Vaida.
Tiesa, dabar pašnekovė sako, kad būsimą nelaimę rodančių ženklų buvo ir daugiau, vyras išgėręs prisigalvodavo įvairių dalykų, keldavo pavydo scenas.
Nepasisekė versle
Vaida pasakoja, kad būtent po šios nesėkmės vyras kardinaliai pasikeitė ir paniro į depresiją, ilgai negrįždavo namo, o kai grįždavo – būdavo girtas.
„Svarbiausia, kad jis dėl visko pradėjo kaltinti mane. Aš buvau kalta, kad jis tiek daug gėrė, buvau kalta, kad jam nepasisekė verslas, buvau kalta, kad sugrioviau jo gyvenimą. Aš jį labai mylėjau, todėl viską priėmiau ramiai, bandydavau kalbėtis. Tiesą sakant net patikėjau, kad aš esu kalta“, – tikina Vaida.
Moteris pasakoja, kad tikėjosi, jog anksčiau ar vėliau vyras atsigaus nuo patirto smūgio ir vėl pradės normaliai gyventi. Ji pati susirado buhalterės darbą vienoje įmonėje, išlaikė šeimą, o kai vyras girtas grįždavo namo ir užmigdavo, ji jam numaudavo batus.
Tačiau situacija pamažu blogėjo, iki kol vieną kartą ji nusprendė labai rimtai pasikalbėti su vyru ir pagrasinti, kad jį paliks, jei jis nesusitvarkys.
„Tada jis įsiutęs puolė mane, tampė už plaukų, pradėjo draskyti rūbus, stumdė. Nesavu balsu rėkė ant manęs, kad jei tik išdrįsiu jį palikti, jis užmuš mane, vaikus ir pats nusižudys. Rėkė, kad sugrioviau jam gyvenimą.
Negalėjo išvaryti
Vaidos teigimu, po pirmojo smurto protrūkio geriau taip ir nepasidarė. Susikalbėti su juo tapdavo sudėtingiau, o smurtas dažnėjo.
„Vieną dieną grįžusi iš darbo neberadau mūsų televizoriaus ir garso įrangos. Nežinau, kur jis juos ištempė ir pardavė, bet labai nenustebau, nes pinigų jis nelabai beturėjo, o alkoholiui jų reikėjo. Iš tikro, kartais ir pati jam šiek tiek duodavau iš algos.
Tą naktį jo laukiau, jau buvau tvirtai apsisprendusi jį išspirti iš namų, bet jis taip ir negrįžo. Kitą dieną po darbo radau jį namie su degtinės buteliu, paėmiau butelį nuo stalo ir pasakiau, kad arba jis susitvarko, arba keliauja lauk. Jis į mane pažiūrėjo tokiomis stiklinėmis akimis, atsistojo nuo stalo ir taip trenkė per veidą, kad parklupau ir man pradėjo bėgti kraujas.
Pašnekovė sako, kad tada atvykę policininkai vyrą išsivežė, ji parašė pareiškimą dėl smurtavimo, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Ji galvojo, kad po šio įvykio viskas išsispręs, tačiau taip neatsitiko, po poros dienų vyras įsiveržė į namus ir viskas vėl prasidėjo.
„Nežinau, kas man atsitiko, bet jaučiausi visiškai palaužta ir bejėgė. Nežinojau, kaip kovoti. Man kažkodėl tada buvo labai gėda prieš aplinkinius, neprašiau pagalbos. Slėpiau nuo tėvų, artimųjų ir kaimynų, kas vyksta namuose. Kaimynams turbūt nelabai ir rūpėjo, pas mus namie dažnai būdavo triukšmas, riksmai, bet policijos jie niekada nekviesdavo“, – sako Vaida.
Pašnekovė pasakoja, kad draugų, į kuriuos galėtų kreiptis, ji irgi neturėjo, nes visą savo laiką skyrė vaikams ir asmeninio gyvenimo beveik nebuvo.
„Neįsivaizdavau, kur kreiptis. Išeiti iš namų nenorėjau ir negalėjau, nes ten buvo mano namai, juos pirko mano tėvai kaip dovaną, jis neprisidėjo prie buto pirkimo.
Pašnekovė pasakoja, kad su vaikais įsikūrė viename kambaryje, čia įsidėjo spyną, pasistatė šaldytuvą ir ten gyveno. Taip gyvenimas pasidarė kiek labiau pakenčiamas, nes vyro dažnai pavykdavo išvengti, dažnai jo nebūdavo namie. Tačiau grįžęs girtas vyras valandų valandas daužydavo į duris reikalaudamas jį įsileisti.
„Buvo daug bemiegių naktų. Daug baimės. Nežinau, bet galvojau, kad vaikams geriau toks tėvas, negu jokio. Prie vaikų jis nesikabinėdavo, juos mylėjo. Kalta buvau aš. Man atrodo, kad jis savotiškai mylėjo ir mane, galbūt dar tebemyli“, – atsidūsta Vaida.
Pašnekovė prisimena, kad buvo bandymų ir taikytis, kalbėtis, vyras kelis kartus bandė susiimti išsiblaivyti. Tačiau tai truko neilgai. Šis Vaidos pragaras tęsėsi beveik 9-erius metus.
„Buvo ir tokių minčių tiesiog pasiimti vaikus ir išeiti. Bet nežinomybė buvo baisesnė nei gyvenimas su alkoholiku. O ką aš būčiau dariusi? Gyvenau nuo algos iki algos. Nežinojau, kur būčiau ėjusi ir ką dariusi. O čia bent jau žinojau, kas bus“, – sako Vaida.
Padėjo žmogus iš šalies
„Bet be pagalbos pati negali išsikapstyti. Reikia, kad įsikištų pašalinis žmogus, nes tu pati esi sugniuždyta ir nepajėgi nieko pakeisti. Kaltini save dėl visko ir teisini, kad pati prisiprašei“, – sako Vaida.
Pašnekovė pasakoja, kad pati ji nedrįso prašyti pagalbos, bet vieną kartą tiesiog pratrūko ir viską išpasakojo bendradarbiui, kuriuo pasitikėjo ir visada maloniai bendraudavo.
„Iki tol kalbėdavomės tik apie darbą ir visokias smulkmenas. O tą dieną aš nežinau, kodėl, bet gurkšnojant kavą aš jam pasakiau, kad noriu kai ką papasakoti. Nežinau, kodėl būtent jam, bet kažkodėl tą dieną jaučiau, kad nebegaliu laikyti savyje visko“, – pasakoja Vaida.
„Jis pasakė, kad nori pakalbėti su mano vyru. Aš iš pradžių labai priešinausi, nesutikau, aiškinau, kad pati susitvarkysiu. Bet jis kategoriškai užsispyrė. Tai vieną vakarą po darbo grįžom kartu, vyrą radom namie. Net neįsivaizduoju, ką jis jam tada pasakė, bet buvo pasiūlytas toks sprendimas – parduoti butą ir pinigus pasidalinti per pusę.
Ir mano vyras sutiko. Įsikišus trečiam asmeniui, jis kažkaip pasikeitė, nebeatrodė toks užtikrintas, susitaikė su viskuo. Negalėjau patikėti, kad mano košmaras taip paprastai ėmė ir išsisprendė, po kelių mėnesių aš su vaikais jau gyvenau kitame nuomojamajame bute“, – sako Vaida.
Rado laimę ir meilę
Moters teigimu, ji buvo sau pasakiusi, kad daugiau niekada nesusidės su jokiu kitu vyru, tačiau dabar būtent šalia esantis vyras ir vaikai yra atsakingi už jos laimę. Vaida pasakoja, kad su savo dabartiniu vyru susipažino internete, tačiau pažinčių svetainėje ji užsiregistravo ieškodama ne meilės.
„Neieškojau santykių, norėjau su kažkuo pabendrauti, gal pusę metų net negirdėjau jo balso. Visiškai jam atsivėriau ir kuo daugiau jam atskleidžiau, tuo man geriau nuo to buvo. Jis man dar kai pradėjome bendrauti pasiūlė susitikti, bet aš atsisakiau. Pasakiau, kad greičiausiai niekada nesusitiksime, o tik galėsime bendrauti internetu.
Galvojau, kad po šio pasakymo daugiau su juo nebesusirašysiu, bet bendravimas tęsėsi. Tiek daug apie viską bendravome ir kažkaip pradėjau juo pasitikėti. Pati jam pasiūliau išgerti kavos gal po pusės metų bendravimo.
Moteris sako, kad jos dabartinis vyras puikiai sutaria ir su vaikais ir jiems visiškai atstoja tėvą, praleidžia su jais daug laiko. Ji teigia neatmetanti galimybės susilaukti ir daugiau atžalų.
„Ką čia gali žinoti, esu įsimylėjusi iki ausų, bet gyvenimas man tik prasideda. Dabar stengiuosi džiaugtis šia diena“, – sako Vaida.
Paklausta, ką galėtų pasakyti moterims, kurios šiuo metu išgyvena panašų pragarą, moteris teigė, kad viskas yra paprasčiau nei gali pasirodyti.
„Pirma, reikia iškart suprasti, po pirmo karto, kad toks žmogus nepasikeis. Tu bandai jį keisti, kažko tikiesi, juo rūpiniesi, bandai keistis pati, kad tik jam įtiktum. Bet jis nepasikeis. Tai faktas. Ir nereikia sau meluoti, kad aukojiesi vardan vaikų. Vaikus tu aukoji kartu, nes net jei prieš juos nesmurtaujama, jie matydami smurtą traumuojami.
Supratus šiuos dalykus reikia prašyti pagalbos. Kitaip irgi nieko nebus. Kažkas padės, žinokite, kad neabejingų ir gerų žmonių tikrai yra. Ir reikia suprasti, kad nežinomybė yra geriau už kentėjimą“, – įsitikinusi Vaida.
Jūs taip pat galite papasakoti apie drąsų savo žingsnį, kuris tapo tikru išsigelbėjimu nuo streso, įtampos ir blogos savijautos? Galbūt pavargote nuo miesto šurmulio ir iškeitėte viską, ką turėjote, į gyvenimą kaime? O gal dėl nuolatinės įtampos atsisakėte darbo ir pasinėrėte į kūrybą? Žengėte kitą drąsų žingsnį, kuris atvėrė duris į sėkmę, laimę ir gerą savijautą? Parašykite savo istoriją mums el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano drąsi istorija“ arba papasakokite savo istoriją apačioje teksto esančiame laukelyje! Galbūt jūsų patirtis įkvėps kitus pokyčiams ir padės nugalėti gyvenimą niokojantį stresą!