Kremliaus tirono sąmokslas: kaip Churchillis ir Rooseveltas pasidavė Stalino spaudimui ir prisidėjo prie pasiruošimo dar vienam pasauliniam karui

Didžiojo trejeto – pagrindinių antihitlerinės koalicijos partnerių – pirmoji konferencija įvyko Irane 1943 m. lapkričio 28–gruodžio 1 d. Ten ir tada buvo iš esmės nulemta ne tik Europos, bet ir Azijos ateitis. Po daugybės įtikinėjimų – siūlyta susitikti Afrikoje, Kaire, Ankaroje, Bagdade, Islandijoje, Škotijoje – Stalinas vis dėlto ryžosi išvykti iš Maskvos, tačiau nepakeitė asmeninės taisyklės, kurios laikėsi nuo 1917 m. spalio iki pat savo dienų pabaigos – nesirodyti žemėse, kurių nėra užėmusi Raudonoji armija. Susitikimas įvyko ten, kur pasiūlė Džiugašvilis – Teherane, šiaurinėje šalies dalyje, SSRS kariuomenės okupuotoje 1941 m. rugpjūtį. Čia įvyko pirmas veiksmas tos diplomatinės dramos, kuri tęsėsi Jaltoje, baigėsi Potsdame, dėl kurios žuvo šimtai tūkstančių civilių, milijonai buvo ištremta, šimtai milijonų pateko į raudonąją Kremliaus vergiją.

Stalinas neatsitiktinai reikalavo tartis Teherane – čia jis turėjo technines galimybes pasiklausyti, apie ką konfidencialiai kalbasi tarpusavyje du galingi jo partneriai. Tačiau reikėjo juos įvilioti į sovietų ambasadą, prikimštą paslėptų mikrofonų. Todėl Kremlius griebėsi dezinformacijos. Churchillis prisiminimuose rašė: „Molotovas, pasiekęs Teheraną likus 24 valandoms iki mūsų atvykimo, papasakojo, kad sovietų žvalgyba atskleidusi [nacių agentūros] kėslus nužudyti „Didžiojo trejeto“, kaip mus tada vadino, vieną ar daugiau narių. Todėl mintis, kad bet kuriam iš mūsų teks nuolat keliauti pirmyn atgal, ministrui kelianti didžiulį nerimą. [...] Aš visapusiškai palaikiau Molotovo prašymą, kad prezidentas persikeltų į Sovietų Sąjungos ambasados pastatą.“

Šis Stalino prasimanymas ilgam paliko galingą informacinį šleifą. Po karo tuo mėgavosi paties generalisimo propagandistai, memuarų apie valstybės saugumą autoriai. Mitinius Hitlerio užsakytus žudikus matėme garsiajame sovietų ir prancūzų filme „Teheranas-43“, kur nacius didvyriškai nugali rusų saugumiečiai… Mitas gyvuoja iki šių dienų. Užtenka paskaityti buvusio NKGB būrio „Nugalėtojai“ vado Dmitrijaus Medvedevo, NKGB 4-osios valdybos viršininko Pavelo Sudoplatovo atsiminimus…