- „Laiškai iš vienuolyno“. Ar toks jūsų improvizacijų vakaro pavadinimas neskamba primityviai?
- Kiekvienas laiškas yra noras, kad tave išgirstų. Galbūt tu pats, nes tu ir rašai. Tačiau turi laišką skirti ir kažkam, kas jaučiasi nelaimingas. Rašiau tuos laiškus, iš kurių vėliau išėjo mano knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“, nes buvau beprotiškai vienišas.
- Vienišas vienuolis?
- Tai ir yra paradoksas. Vienuolis turėtų būti vienas. Visą gyvenimą. Nors gyvendamas vienuolyne visada esi su kitais vienuoliais, vienuolėmis, pasauliečiais. Daug žmonių sukasi aplink tave. Ir santykis su jais turi būti toks, o ne kitoks. Esi stebimas 24 valandas per parą. Ką pasakysi, kaip pasielgsi... Tokia situacija padeda atskleisti, koks esi iš tikrųjų. Praktikuodamas apie save sužinai viską, net ir tai, ko negalėjai pagalvoti, kad turi...
Tokį PAVYDĄ... PYKTĮ... net Tokį GEISMĄ... Ir kitų „nuostabių“ dovanų, kurios turi būti išrautos kaip piktžolės. Nepaliekant šaknų.
Beveik neįmanoma ir varginanti praktika. Kyla klausimas, ar šis Kelias padeda suvokti save. Būdamas su visais, esi labai vienišas. Tai baisiau, negu vienam sėdėti miške.
- Nesinori nuo to pabėgti?
- Nuostabus noras. Anksti ryte išeini pro vartus. Parašai laiškutį, kad išeini, ir viso gero. LAISVĖ. Tokia kelionė trunka apie mėnesį. Paskui dar blogiau. Pats tai patyriau. Kvailiausia, kad negali pabėgti, nes jau esi negrįžtamai įžengęs į save...
- „Laiškuose iš vienuolyno“ pasakojate apie savo vienišumą ir išsilaisvinimą?
- Tai bendravimas su savimi. Ir dar daugiau. Jausdamasis neapsakomai blogai, skambindavau į JAV savo geram draugui. Kiekvieną rytą bendraudavome po valandą. Tuo metu tvarkydavau dharmos (mokymo) salę, kurioje praktikuodavome giedojimo meditaciją. Sakralinė vieta.
Pamenu, kaip eilinę dieną užlipęs ant altoriaus švelniu plunksnų šepetuku valiau didingas Budos statulas ir kalbėjau telefonu.
Salė erdvi, tamsi ir tuščia. Jos gilumoje, pasislėpęs už Budos statulos, vienuolis iš Lietuvos lietuviškai kalba telefonu. Tokį vaizdą išvydusi šventykloje apsilankiusi pasaulietė net klyktelėjo iš netikėtumo. Nenorėdamas gąsdinti pasaulietės, nutraukiau pokalbį.
- Atvirai kalbate apie praktiką vienuolyne.
- Tokiose situacijose ištirpo iliuzija, kad kažkas kitas turi atlikti meditacijų praktiką ir nueiti dvasinį kelią už mane.
Kelio pradžioje tam tikru būdu „atsiskaitydavau“ už praktikas. Padarydavau, ką liepdavo Mokytojas, ir sulaukdavau pagyrimo. Dažnai viešai pasakydavo kelis gerus žodžius. Po trijų dienų atostogų – kitos užduotys... Lyg dirbtum kažkam. Sunkiai perėjau pasąmoninį savianalizės procesą.
Pažeisdavau įžadus. Nesilaikydavau taisyklių. Ardydavau santykius su kitais žmonėmis. Likau vienišas. Aplinkiniai atstūmė, smerkė, juokėsi, šmeižė... Pats buvau dėl to kaltas.
Tačiau esu vienuolis, kaip ir mane smerkusieji. Tai nebuvo pasaulietiška kritika. Vienuoliai padėjo atsistoti ant kojų. Gailestis gali nelaimingą žmogų paralyžiuoti. Pripranti ko nors prašyti. Užkrauni savo problemas kitiems ir iš to gyveni. Draugai labai greitai suvokė, kad turiu kapstytis vienas. Kaip ir jie patys.
Tik tada supratau, kad dvasinė praktika pirmiausia reikalinga man. Suvokiau visa savo esybe. Giliau negu ankstesniu teoriniu suvokimu.
- Improvizuosite sunkaus savo kelio suvokimo tema?
- Šiek tiek linksmiau ir tikriau... Vienatvė būtina. Kai tave visi palieka, kai esi nesuprastas, niekam nereikalingas, suvoki savo tikrąją vertę... Esu laimingas, kad sutikau tai padėjusį patirti Mokytoją...
„Laiškai iš vienuolyno“ Kauno kameriniame teatre (Kęstučio g. 74A) birželio 16 d. 18 val.
Birželio “Kelionės ir pramogos” numeryje skaitykite:
Pažintis. Kelionės – šventės sielai ir Kūrėjo dovana. Pokalbis su alternatyvios medicinos profesoriumi, medicinos mokslų daktaru, gydytoju, keliautoju Alfredu Zoriu
Atrask saugomas teritorijas. Atostogos gamtos mokykloje
Ežerų krašto turtai. Marcinkonys – kur miškas pasaką seka
Keliaukime po Lietuvą. Šventos kaime – mitologinių dievybių pėdsakais
Žemaitijos širdis, baltiškosios kultūros lopšys
Žagarė, kur elniai kelia vestuves
Neatrastas maršrutas. Kelionė į Šiaulės žemę
Būkime sveiki. Bėgimas gamtoje – pomėgis ir sportas.
Pas kaimynus. Dvi magiškos vietos Taline
Miestas. Vroclavas, kurį būtina pamatyti
Atostogų idėjos. Bulgarijos kvapas: saldūs rožių kerai
Kalnai. Prancūzijos Alpės Ekreno nacionalinis parkas, Ailefroidės kaimelis
Lietuviai pasaulyje. Prisijaukinti Saudo Arabiją
Sala. Šiaurės Kipras
Šalis. Japonija. Maži dideli sakurų stebuklai
Naujienos. Naujos knygos
Tai gali ir tu. Bėgte aplink Lietuvą dėl laimingesnių vaikų