Latvių dirigento nužudymas iki šiol kelia klaustukų: nusikaltimo motyvas – absurdiškas, o bausmės žmogžudžiams – nepamatuotai lengvos

Prieš tris dešimtmečius Latvijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui teko svarstyti dirigento Imants’o Cepitis’o nužudymo bylą. Šalyje garsus chorvedys, Latvijos valstybinės konservatorijos docentas ir vyriausiasis Dainų šventės dirigentas sulaukė ypač žiauraus susidorojimo: 1993 m. liepos 16 d. Rygoje 24-erių metų užpuolikas jį apipylė druskos rūgštimi.

Išpuolio metu su I. Cepitis’u buvo jo sugyventinė. Jai taip pat teko rūgšties, bet moteris išgyveno, nors stipriai apdegė. Tyrėjai greitai išsiaiškino, kas buvo užpuolimo vykdytojai, taip pat nustatė galimus nužudymo motyvus. Vis dėlto baudžiamosios bylos dokumentuose įvardytos sunkaus nusikaltimo priežastys yra, švelniai tariant, absurdiškos, o kaltininkams skirtos bausmės – nepamatuotai lengvos. Pasiremdami Aukščiausiojo Teismo ir Nacionaliniame archyvuose saugomais dokumentais, „Delfi“ žurnalistai pamėgino rekonstruoti nusikaltimo eigą ir aplinkybes.

Nors tuo metu, kai vyko teismo procesas, visų su byla susijusių asmenų vardai ir pavardės buvo paviešinti (teismo posėdžiai buvo atviri ir juose galėjo dalyvauti visi norintieji), portalas „Delfi“, vykdydamas Aukščiausiojo Teismo prašymą, tikrųjų kaltinamųjų, liudininkų ir aukų vardų bei pavardžių nutarė nenurodyti, taigi, nepakeisti liko tiktai nusikaltimo aukos, dirigento I. Cepitis’o, vardas ir pavardė.