Apgailestavo, kad tiek daug gražuolių liko nepasiekiamos
Vieną 1962-ųjų dieną į Marselio uostą atplaukė laivas iš Niujorko, iš kurio į krantą be pinigų ir su gitara ant peties išlipo išvaizdus amerikietis. Tada niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad šis jaunuolis, vardu Josephas Ira Dassinas, po kelerių metų padarys žaibišką karjerą ir tiesiogine to žodžio prasme sukels muzikinę revoliuciją Prancūzijos scenoje. Jis ne tik lengvai užkariaus konservatyviąją prancūzų publiką, bet ir taps kone nacionaliniu didvyriu bei šalies pasididžiavimu. Ir visą likusį gyvenimą jis vadins save paryžiečiu, nepaisant savo amerikietiškos kilmės.
Nors Dassinas ir neturėjo muzikinio išsilavinimo, bet išsiskyrė unikaliu dainavimo stiliumi. Jis dainavo maloniu, aksominiu baritonu, retsykiais virsdamas pusiau šnabždesiu arba rečitatyvu. Intymios intonacijos kartu su įgimtu artistiškumu ir malonia išvaizda nepaprastai žavėjo klausytojus. O jo švytinti, šiek tiek drovi šypsena akimirksniu pavergė moterų širdis. Kai Joe Dassinas dainavo: „Ei, tai vėl aš. Grįžau iš tolimų šalių... Žinai, labai tavęs pasiilgau...“ – kiekviena moteris manė, kad jis kreipiasi būtent į ją. Jo balsas suviliojo ne vieną merginų kartą. Amžinai jaunas princas baltu kostiumu.